Apsilankė73325

Lietuvos kardiologų draugijos metinė konferencija Kardiologijos naujienos 2017

2017 m. Gruodžio mėn. 1 d. „Park Inn“ konferencijų centras, Donelaičio g. 27, Kaunas

Welcome to the 7th Baltic Atherosclerosis Congress

Tallinn, Estonia on April 6-7, 2018.

Mieli kolegos,

šiemet mirė seniausias pasaulio žmogus – 117 metų italė Emma Morano. Moteris yra prasitarusi, jog jos ilgaamžiškumo priežastis – žali kiaušiniai, kuriuos ji kasdien valgė visą gyvenimą. Žemės ūkis be didelių pastangų galėtų aprūpinti mus tokiais kiekiais šio „nepaprasto“ produkto. Tačiau ši stebuklinga priemonė skamba taip pat abejotinai, kaip ir patarimai kasdien išgerti šaukštelį acto, suvalgyti vieną obuolį (an apple a day keeps the doctor away) arba gerti vaisių sultis, išspaustas 400 eurų kainuojančia išmaniąja sulčiaspaude... Mažai tikėtina, jog artimiausiu metu pasaulyje gyvens bent kiek ženklesnis skaičius tokių vaikščiojančių istorijos vadovėlių. Tačiau PSO skelbia, jog nuo 2000 metų pasaulio gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo penkeriais metais. Ir, be abejo, tai lėmė ne liaudies medicinos išmintis, o medicinos pažanga. Žinant, jog dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta 56 proc. Lietuvos žmonių, turime suvokti, jog mūsų, kardiologų, indėlis mažinant šį procesą yra tikrai svarus. Žmonijai tenka susitaikyti su širdies ir kraujagyslių ligų atnešamomis netektimis, tačiau mūsų misija – siekti, kad jų būtų kuo mažiau. Technologijų amžiuje kiekvieną nesuvaldytą riziką vis dažniau vertiname kaip nekompetenciją, tačiau ligų baigtys kartais ateina be įspėjimo. Kasdien susiduriant su nepakankamų investicijų į mediciną sukeliamais padariniais, nelengva prisiversti žiūrėti į priekį ir matyti, kas formuos kardiologijos ateitį būsimus dešimtmečius.

Vis dėlto mokslas į ateitį žvelgia optimistiškai. Pasaulis mainosi, keičiasi ir medicina... Ji tampa savotišku Silicio slėniu, kupinu pažangių idėjų, technologijų ir sveikatos priežiūros schemų. Ateina laikas, kai naujas turinys nebetelpa į senąsias formas. Dėl visuotino didžiulio kiekio duomenų prieinamumo pasaulis pasikeitė neatpažįstamai ir dėl to daug ką reikia daryti kitaip. Šiandien kardiologijos praktika ir mokslas negali būti atskirti valstybių sienomis. Vienintelis teisingas kelias – visų kardiologijos sričių globalizacija, neribota prieiga prie naujausių medicinos mokslo atradimų, publikacijų, nuolatinis ekspertų dialogas ir informacijos sklaida. Dabar viena svarbiausių šias grandis mūsų Senajame žemyne jungianti sistema – Europos kardiologų draugija (EKD), turinti 56 nacionalines draugijas.
Malonu, jog paskutinieji dveji metai Lietuvos kardiologų draugijai buvo itin sėkmingi ir produktyvūs – puikiai pavyko mūsų šalyje organizuoti tarptautiniai renginiai – Tarptautinio Menarini fondo ir Šiaurės Baltijos šalių kongresai, darbo grupės atsakingai dalyvavo Euroobservaciniuose registruose, gausus būrys lektorių skaitė pranešimus įvairiose EKD rengiamose konferencijose, išleistos septynios EKD gairių parankinės kardiologo knygelės lietuvių kalba.
Į Lietuvą atėjo ne pats maloniausias laikotarpis – „nevasara“, kuris baigiasi mūsų platumose dažniausiai tik birželio pabaigoje. Geros naujienos – jog ruduo ir žiema pas mus ne tokie jau ir baisūs. Jei netikite, nuvykite į Špicbergeną arba Islandiją, o jei ir tai Jūsų neįtikins, dar yra Jakutskas ir Verchojanskas, juk ir ten žmonės gyvena... Tačiau mes pažadame, kad LKD metinė konferencija, rengiama pirmąją žiemos dieną, užtikrins Jums šiltą, šviesią ir jaukią aplinką, galimybę išgirsti „karščiausias“ kardiologijos naujienas, sužinoti, kas šiais metais tapo Metų kardiologu, maloniai pabendrauti ir gauti kalėdinių dovanų – solidų komplektą EKD gairių parankinių kardiologo knygelių lietuvių kalba.

Pagarbiai,

Prof. Rimvydas Šlapikas,
Lietuvos kardiologų draugijos Prezidentas

LKD svetainę remia

Renginiai

Gruodis 2017
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Pagrindinis LKD rėmėjas