Vilniaus universiteto tyrėjų komandos (vadovas prof. G. Davidavičius) atliktu tyrimu siekta, remiantis COVID-19 pandemijos sukelto poveikio paslaugų teikimui širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams atvejo analize, pateikti moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai ir sveikatos sistemai Lietuvoje.
COVID-COR-LT tyrimas atskleidė, kad dėl COVID-19 pandemijos įvestų apribojimų asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, pirmosios bangos metu ženkliai sumažėjo bendras apsilankymų skaičius dėl ŠKL. Be to, įsigalėjo žmonių baimė užsikrėsti COVID-19 virusu ASPĮ, todėl sumažėjo ir besikreipiančių dėl neatidėliotinos planinės ir būtinosios pagalbos. Labai svarbu pabrėžti, kad karantino laikotarpiu buvo stengiamasi užtikrinti būtinąją pagalbą pilna apimtimi, tačiau surinkti duomenys rodo, kad dalis pacientų net ir sergant ūminiu miokardo infarktu pasirinko likti namuose, o ne kreiptis į medikus pagalbos, kas prisidėjo prie išaugusio mirčių namuose skaičiaus. Pačios kardiologinės tarnybos veiklos atkūrimas iki buvusių paslaugų teikimo apimčių pareikalaus ne tik laiko, bet ir persitvarkymo įstaigose, siekiant teikti pirmumą kardiologinėms ir širdies chirurginėms paslaugoms. Ateityje išaugs kardiologinių ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų poreikis, kompensuojantis sumažėjusį paslaugų teikimą pandemijos metu.