Kas mes esame

Lietuvos kardiologų draugija (LKD) yra visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos kardiologų ir kitų specialybių gydytojus bei mokslo darbuotojus, dirbančius kardiologijos srityje. LKD veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais bei įstatais.

Pagrindinis LKD tikslas

Sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes nepaisant ilgamečių pastangų gerinti širdies ligų priežiūrą, Lietuvoje mirčių dažnis dėl širdies ir kraujagyslių ligų 4 kartus viršija Europos vidurkį.

LKD yra daugiau nei 450 narių

LKD vienija Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių kraštų kardiologų draugijas.

Tapti nariu

LKD valdybos struktūra

J. Čelutkienė – LKD Prezidentė

  • VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos, gydytoja kardiologė;
  • Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies ir kraujagyslių neinvazinės ir ultragarsinės diagnostikos skyriaus vyresnysis gydytojas kardiologas;
  • VU Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, profesorė, mokslinių tyrimų ir projektų pagrindinė tyrėja, daugybės tarptautinių mokslinių straipsnių ir pozicijų pagrindinė autorė bei bendraautorė;
  • Nuo 2020 m. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Aistra. Kantrybė. Pergalė.

Naujienos
11

COVID-19 pandemijos įtaka kraujotakos sistemos ligoms: COVID-COR-LT studija

Vilniaus universiteto tyrėjų komandos (vadovas prof. G. Davidavičius) atliktu tyrimu siekta, remiantis COVID-19 pandemijos sukelto poveikio paslaugų teikimui širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams atvejo analize, pateikti moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai ir sveikatos sistemai Lietuvoje. Skaityti daugiau

Nepageidaujami COVID-19 vakcinos reiškiniai

Viengrandė mRNR molekulė net tik koduoja viruso baltymą, bet yra ir stiprus imuninis dirgiklis, į kurį reaguoja mūsų organizmo imuninės ląstelės. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės atsiranda vietinės ir sisteminės nepageidaujamos reakcijos. Audringesnė imuninė reakcija labiau būdinga jaunesniems žmonėms bei po antrosios vakcinos dozės. Nepageidaujamų reakcijų simptomams mažinti rekomenduojama NVNU, tačiau premedikacija nerekomenduojama, nes gali sumažinti imuninio atsako formavimąsi. Tikėtina, kad kuo stipresnė nepageidaujamų reakcijų išraiška, tuo intensyvesnis vystosi specifinis imuninis atsakas. Skaityti daugiau

Covid-19 vakcinos: ką žinome?

Šiuo metu yra trys Covid-19 vakcinų tipai. Kaip jos veikia? – mRNR (messenger RNR, arba informacinės RNR) vakcinos: injekcijos vietoje informacinė RNR patenka į imuninę ląstelę (makrofagą), programuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą. Naujai pagaminto baltymo dalys išsidėsto makrofago paviršiuje, “svetimą” baltymą atpažįsta imuninė sistema, aktyvuojami T ir B-limfocitai, pradedami gaminti antikūniai prieš ”spyglį”. Proceso pabaigoje mūsų organizmas išmoksta, kaip apsiginti nuo galimos infekcijos: kai tikrasis sukėlėjas patenka į organizmą, pagaminti antikūniai jį atpažįsta ir greitai reaguoja. Svarbu: vakcinos sudėtyje nėra viruso! – Viruso vektoriaus vakcinos: susilpnintas kitas virusas (pvz. Adenovirusas) naudojamas pernešti informaciją į ląstelę, indukuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymąBaltymo dalių vakcinos sudarytos iš nukenksmintų SARS-CoV-2 viruso baltymo dalių, kurioms patekus į žmogaus organizmą aktyvuojamas imuninis atsakas. Skaityti daugiau

COVID-19 sukelta miokardo pažaida: kokie histologiniai pokyčiai nustatomi?

Duomenis apie koronaviruso (COVID-19) sąlygotus histologinius miokardo pokyčius pateikia Paduvos universiteto mokslininkų grupė ištyrusi COVID-19 sirgusiųjų pacientų širdis po atliktų autopsijų. Kliniškai COVID-19 sukelta miokardo pažaida gali pasireikšti padidėjusia troponino koncentracija (nustatoma 8–12% COVID-19 pacientų ir susijusi su didesniu šių pacientų mirštamumu), ūminiu širdies nepakankamumu su sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija bei kliniškai įtariamu miokarditu. Histologiškai daugumai pacientų (86 %) nustatyta padidėjusi makrofagų infiltracija, tuo tarpu miokarditas imunohistocheminiu būdu patvirtintas tik 14% atvejų. Taip pat COVID-19 gali pažeisti vainikines arterijas (19% pacientų nustatyti trombai  mulkiosiose vaikininėse arterijose), endokardą (14%), sukelti perikarditą (19 %) bei ūminę dešiniojo skilvelio miocitų pažaidą (19%). Šaltinis

Kaip parinkti tinkamiausią kandidatą širdį resinchronizuojančiam gydymui?

Širdį resinchronizuojantis gydymas (ŠRG) yra svarbi lėtinio širdies nepakankamumo gydymo dalis, tačiau į gydymą atsakančių ligonių identifikavimas išlieka nemenku iššūkiu. Naujas žinias pateikia Oslo universiteto mokslininkai, išanalizavę 200 pacientų, kuriems taikomas ŠRG, duomenis. Atrenkant pacientus, kurie atsakys į gydymą svarbi tampa echokardiografijos ir širdies magnetinio rezonanso tyrimų sąsaja. Miokardo darbo asimetrijos (kuri įvertinama išmatavus įtampą tarpskilvelinėje pertvaroje ir kairiojo šoninėje sienelėje bei tarpskilvelinės pertvaros gyvybingumo nustatymas MRT tyrimu vertinant vėlyvąjį gadolinio kaupimą) pasižymi dideliu diagnostiniu tikslumu ir padeda atrinkti pacientus, kurie atsakys į gydymą. Šaltinis