Kas mes esame
Lietuvos kardiologų draugija (LKD) yra visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos kardiologų ir kitų specialybių gydytojus bei mokslo darbuotojus, dirbančius kardiologijos srityje. LKD veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais bei įstatais.
Pagrindinis LKD tikslas
Sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes nepaisant ilgamečių pastangų gerinti širdies ligų priežiūrą, Lietuvoje mirčių dažnis dėl širdies ir kraujagyslių ligų 4 kartus viršija Europos vidurkį.
zzz
LKD yra daugiau nei 450 narių
LKD vienija Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių kraštų kardiologų draugijas.
Tapti nariuLKD valdybos struktūra
J. Čelutkienė – LKD Prezidentė
- VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos, gydytoja kardiologė;
- Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies ir kraujagyslių neinvazinės ir ultragarsinės diagnostikos skyriaus vyresnysis gydytojas kardiologas;
- VU Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, profesorė, mokslinių tyrimų ir projektų pagrindinė tyrėja, daugybės tarptautinių mokslinių straipsnių ir pozicijų pagrindinė autorė bei bendraautorė;
- Nuo 2020 m. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Nominuoti metų kardiologai
Nora Kupstytė-Krištaponė
2019 m.
Respublikinė Šiaulių ligoninė, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, medicinos mokslų daktarė, gydytoja – kardiologė
- Respublikinė Šiaulių ligoninė, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, medicinos mokslų daktarė, gydytoja – kardiologė
Domėjimosi sritis:
Trombozė, aterosklerozė, farmakogenetika- sritys, kuriose žinias teko gilinti doktorantūros studijų metu. Antitrombocitinių vaistų poveikis, antikoaguliantai ir naujovės kardiologijoje, susijusios su krešėjimo sistemos patologija, yra įdomiausios, tačiau kaip praktinį darbą dirbanti gydytoja, kasdien susiduriu su ūminės miokardo išemijos sindromais, arterine hipertenzine, širdies nepakankamumu. Pastarųjų dešimtmečių progresas kardiologijoje įpareigoja nuolat atnaujinti žinias, stebėti tendencijas ir būti pasiruošus laiku ir greitai keisti savo praktiką pagal kas keletą metų atnaujinamas gairių rekomendacijas.
Gintarė Šakalytė
2018 m.
LSMU, Kardiologijos klinikos profesorė
- LSMU, Kardiologijos klinikos profesorė
- LSMU ligoninės Kauno klinikos, Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė
- Lietuvos kardiologų draugijos Hipertenzijos darbo grupės pirmininkė
Domėjimosi sritis:
Arterinės hipertenzijos ir širdies nepakankamumo gydymo ypatumai, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimas
Jelena Čelutkienė
2017 m.
Nuo 2020m. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė
- VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos, gydytoja kardiologė, Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies ir kraujagyslių neinvazinės ir ultragarsinės diagnostikos skyriaus vyresnysis gydytojas kardiologas
- VU Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, profesorė, mokslinių tyrimų ir projektų pagrindinė tyrėja, daugybės tarptautinių mokslinių straipsnių ir pozicijų pagrindinė autorė bei bendraautorė
- Nuo 2020m. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė
- Europos kardiologų draugijos narystės ir kongresų programų komitetų narė
- Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos vaizdinimo komiteto koordinatorė
- Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė
- Amerikos širdies asociacijos narė
- Amerikos kardiologų draugijos tikroji narė
Domėjimosi sritis:
Širdies nepakankamumo naujausi tyrimų metodai ir gydymo būdai, ŠN sergančių pacientų stebėsena, neinvaziniai širdies vaizdinimo tyrimai, koronarinė širdies liga
Aušra Kavoliūnienė
2016 m.
LSMUL Kauno klinikos, Kardiologijos klinika, gydytoja kardiologė – konsultantė, LSMU MA profesorė
- LSMUL Kauno klinikos, Kardiologijos klinika, gydytoja kardiologė – konsultantė, LSMU MA profesorė
Domėjimosi sritis:
Širdies raumens ligos ir širdies nepakankamumas
Jurgita Plisienė
2015 m.
LSMU MA Kardiologijos klinika, profesorė
- LSMU MA Kardiologijos klinika, profesorė
- LSMU ligoninės Kauno klinikos, gydytoja kardiologė, konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė
Domėjimosi sritis:
Išeminė širdies liga, mikrovaskulinė krūtinės angina, kardiometaboliniai sutrikimai, CD ir kardiovaskulinės ligos bei autonominės širdies nervų sistemos tyrimai bendradarbiaujant su Anatomijos institutu.
Rimvydas Šlapikas
2014 m.
LSMU ligoninės Kauno klinikos, Širdies ydų ir nepakankamumo skyrius, gydytojas kardiologas
- LSMU ligoninės Kauno klinikos, Širdies ydų ir nepakankamumo skyrius, gydytojas kardiologas
- LSMU Kardiologijos klinikos profesorius
Domėjimosi sritis:
Dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos diagnostika ir gydymas, nauji širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai, inovatyvūs širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo bei dislipidemijos gydymo metodai.
Nerijus Misonis
2013 m.
VŠĮ Vilniaus Universiteto Santaros klinikos, Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro vadovas, intervencinis kardiologas
- VŠĮ Vilniaus Universiteto Santaros klinikos, Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro vadovas, intervencinis kardiologas
- Vilniaus Universitetas, Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių klinikos medicinos mokslų daktaras, lektorius
Domėjimosi sritis:
Periferinių kraujagyslių rekonstrukcinė ir endovaskulinė minimaliai invazinė chirurgija
Sigita Glaveckaitė
2012 m.
VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės “Santaros klinikos”, gydytoja – kardiologė
- VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės “Santaros klinikos”, gydytoja – kardiologė
- Vilniaus universitetas, Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, docentė
- Lietuvos širdies asociacijos prezidentė
- Lietuvos kardiologų draugija, Širdies vaizdinių tyrimų darbo grupės pirmininkė
Domėjimosi sritis:
Pagrindinės klinikinės domėjimosi sritys: įgytos vožtuvų ligos, miokarditai ir perikardo ligos, lėtiniai koronariniai sindromai, širdies ir kraujagyslių magnetinio rezonanso tomografija, širdies ir kraujagyslių vaizdiniai tyrimai. Pagrindinės mokslinės domėjimosi sritys: struktūriniai miokardo pokyčiai, sergant didelio laipsnio aortos vožtuvo angos stenoze; širdies magnetinio rezonanso parametrinis vaizdinimas.
Pagrindinės papildomos domėjimosi sritys: darbas su visuomene, informuojant apie širdies ir kraujagyslių ligas; Europos kardiologų draugijos bendrosios kardiologijos egzamino klausimų atrinkimas bei redagavimas; dalyvavimas Europos širdies tinklo bei Pasaulinės širdies federacijos iniciatyvose bei veiklose.
Ramūnas Unikas
2011 m.
LSMU Kardiologijos klinikos, profesorius
- LSMU Kardiologijos klinikos, profesorius
- LSMU ligoninės Kauno klinikos, Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas, intervencinis kardiologas
Domėjimosi sritis:
Intervencinės kardiologijos naujovės, jų taikymas klinikinėje praktikoje
Germanas Marinskis
2010 m.
Vilniaus Universitetas, Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, profesorius.
- Vilniaus Universitetas, Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, profesorius.
- VUL Santaros klinikos, intervencinis kardiologas, Širdies aritmijų skyriaus vedėjas
Domėjimosi sritis:
Širdies ritmo sutrikimų gydymas, naujų nemedikamentinio gydymo metodų taikymas kilinikinėje praktikoje.
Aušra Dambrauskaitė
2009 m.
Respublikinė Panevėžio ligoninė, Intervencinės radiologijos skyrius, gydytoja kardiologė.
- Respublikinė Panevėžio ligoninė, Intervencinės radiologijos skyrius, gydytoja kardiologė.
- Iki tol – 20 metų – dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje
- Paskutinius 5 metus Rentgenochirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja.
Domėjimosi sritis:
Koronarinė širdies liga, ūmūs koronariniai sindromai, intervencinė kardiologija ir ultragarsinė širdies diagnostika.
Valentinas Jokšas
2008 m.
Vanderbilt University Medical Center, Cardiovascular Clinic, Nashville, Tennessee, JAV. Širdies echoskopuotojas.
- Vanderbilt University Medical Center, Cardiovascular Clinic, Nashville, Tennessee, JAV. Širdies echoskopuotojas.
Domėjimosi sritis:
Struktūrinės širdies ligos, širdies nepakankamumas, įgimtos širdies ydos.
Dalia Jarašūnienė
2007 m.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė, I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė
- Klaipėdos jūrininkų ligoninė, I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė
Domėjimosi sritis:
Intervencinė kardiologija, išeminė širdies liga.
Jolanta Justina Vaškelytė
2006 m.
LSMU Kardiologijos klinikos profesorė
- LSMU Kardiologijos klinikos profesorė,
- LSMU ligoninės Kauno klinikos, gydytoja kardiologė.
- Kardiologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja.
- Europos kardiovaskulinio vaizdinimo asociacijos narė
Domėjimosi sritis:
Echokardiografija, širdies funkcijos vertinimas naujaisiais vaizdiniais metodais, vožtuvų patologijos vertinimas 3D ir krūvio echokardiografija, prognozinių rodiklių paieška .
Diana Zakarkaitė
2005 m.
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Kardiologijos ir angiologijos centras, gydytoja echoskopuotoja.
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Kardiologijos ir angiologijos centras, gydytoja echoskopuotoja.
- Vilniaus universitetas, Klinikinės medicinos institutas, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, profesorė
Domėjimosi sritis:
Įgytų širdies ydų diagnostika, trimatis struktūrinių širdies pakitimų vaizdinimas, miniinvazyvus ir perkateterinis struktūrinių širdies ligų gydymas.
Naujienos
1 iš 1
COVID-19 pandemijos įtaka kraujotakos sistemos ligoms: COVID-COR-LT studija
Vilniaus universiteto tyrėjų komandos (vadovas prof. G. Davidavičius) atliktu tyrimu siekta, remiantis COVID-19 pandemijos sukelto poveikio paslaugų teikimui širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams atvejo analize, pateikti moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai ir sveikatos sistemai Lietuvoje. Skaityti daugiau
Nepageidaujami COVID-19 vakcinos reiškiniai
Viengrandė mRNR molekulė net tik koduoja viruso baltymą, bet yra ir stiprus imuninis dirgiklis, į kurį reaguoja mūsų organizmo imuninės ląstelės. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės atsiranda vietinės ir sisteminės nepageidaujamos reakcijos. Audringesnė imuninė reakcija labiau būdinga jaunesniems žmonėms bei po antrosios vakcinos dozės. Nepageidaujamų reakcijų simptomams mažinti rekomenduojama NVNU, tačiau premedikacija nerekomenduojama, nes gali sumažinti imuninio atsako formavimąsi. Tikėtina, kad kuo stipresnė nepageidaujamų reakcijų išraiška, tuo intensyvesnis vystosi specifinis imuninis atsakas. Skaityti daugiau
Covid-19 vakcinos: ką žinome?
Šiuo metu yra trys Covid-19 vakcinų tipai. Kaip jos veikia? – mRNR (messenger RNR, arba informacinės RNR) vakcinos: injekcijos vietoje informacinė RNR patenka į imuninę ląstelę (makrofagą), programuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą. Naujai pagaminto baltymo dalys išsidėsto makrofago paviršiuje, “svetimą” baltymą atpažįsta imuninė sistema, aktyvuojami T ir B-limfocitai, pradedami gaminti antikūniai prieš ”spyglį”. Proceso pabaigoje mūsų organizmas išmoksta, kaip apsiginti nuo galimos infekcijos: kai tikrasis sukėlėjas patenka į organizmą, pagaminti antikūniai jį atpažįsta ir greitai reaguoja. Svarbu: vakcinos sudėtyje nėra viruso! – Viruso vektoriaus vakcinos: susilpnintas kitas virusas (pvz. Adenovirusas) naudojamas pernešti informaciją į ląstelę, indukuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą. – Baltymo dalių vakcinos sudarytos iš nukenksmintų SARS-CoV-2 viruso baltymo dalių, kurioms patekus į žmogaus organizmą aktyvuojamas imuninis atsakas. Skaityti daugiau
COVID-19 sukelta miokardo pažaida: kokie histologiniai pokyčiai nustatomi?
Duomenis apie koronaviruso (COVID-19) sąlygotus histologinius miokardo pokyčius pateikia Paduvos universiteto mokslininkų grupė ištyrusi COVID-19 sirgusiųjų pacientų širdis po atliktų autopsijų. Kliniškai COVID-19 sukelta miokardo pažaida gali pasireikšti padidėjusia troponino koncentracija (nustatoma 8–12% COVID-19 pacientų ir susijusi su didesniu šių pacientų mirštamumu), ūminiu širdies nepakankamumu su sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija bei kliniškai įtariamu miokarditu. Histologiškai daugumai pacientų (86 %) nustatyta padidėjusi makrofagų infiltracija, tuo tarpu miokarditas imunohistocheminiu būdu patvirtintas tik 14% atvejų. Taip pat COVID-19 gali pažeisti vainikines arterijas (19% pacientų nustatyti trombai mulkiosiose vaikininėse arterijose), endokardą (14%), sukelti perikarditą (19 %) bei ūminę dešiniojo skilvelio miocitų pažaidą (19%). Šaltinis
Kaip parinkti tinkamiausią kandidatą širdį resinchronizuojančiam gydymui?
Širdį resinchronizuojantis gydymas (ŠRG) yra svarbi lėtinio širdies nepakankamumo gydymo dalis, tačiau į gydymą atsakančių ligonių identifikavimas išlieka nemenku iššūkiu. Naujas žinias pateikia Oslo universiteto mokslininkai, išanalizavę 200 pacientų, kuriems taikomas ŠRG, duomenis. Atrenkant pacientus, kurie atsakys į gydymą svarbi tampa echokardiografijos ir širdies magnetinio rezonanso tyrimų sąsaja. Miokardo darbo asimetrijos (kuri įvertinama išmatavus įtampą tarpskilvelinėje pertvaroje ir kairiojo šoninėje sienelėje bei tarpskilvelinės pertvaros gyvybingumo nustatymas MRT tyrimu vertinant vėlyvąjį gadolinio kaupimą) pasižymi dideliu diagnostiniu tikslumu ir padeda atrinkti pacientus, kurie atsakys į gydymą. Šaltinis