Lietuvos kardiologų draugija

Tapkite nariu!
Pradžia » Sveikatos biblioteka » Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija

LKD sveikatos biblioteka (2)

Apibrėžtis ir ligos kilmė

Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterijose esantis kraujospūdis nuolat viršija normalią ribą (sistolinio arba viršutinio kraujospūdžio vertė didesnė kaip 140 mmHg, o diastolinio arba apatinio – 90 mmHg). Arterinė hipertenzija gali būti pirminė, kai ją sukėlusi priežastis nėra žinoma, arba antrinė, kai kraujospūdžio padidėjimas atsiranda dėl kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, inkstų, endokrininės sistemos sutrikimų ar vaistų vartojimo.

Pirminė arterinė hipertenzija dažniausiai atsiranda dėl įgimto polinkio sirgti šia liga ir gyvensenos veiksnių sąveikos. Tai gali būti nesveika mityba (suvartojama per daug druskos, sočiųjų riebalų rūgščių), mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar nutukimas, tabako rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar patiriamas lėtinis stresas. Antrinę arterinę hipertenziją gali sukelti inkstų liga, antinksčių sutrikimai, skydliaukės problemos, kitų vaistų, pvz., steroidų ar kontraceptikų, vartojimas ar kitų sveikatos problemų.

Rizikos veiksniai

  • Amžius: rizika didėja senstant, ypač vyresniems nei 65 metų asmenims.
  • Įgimtas polinkis: žmonės, kurių šeimoje yra arterinės hipertenzijos atvejų, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga.
  • Gyvensena: nesveika mityba (per daug druskos ir sočiųjų riebalų rūgščių), fizinio aktyvumo stoka, antsvoris ar nutukimas, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
  • Lėtinės ligos: cukrinis diabetas, patiriamas lėtinis stresas, miego apnėja ar kiti sveikatos sutrikimai.

Simptomai

Hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes dauguma žmonių ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, net jei kraujospūdis yra pavojingai padidėjęs. Tačiau arterinei hipertenzijai gali būti būdingi šie simptomai:

  • Galvos skausmas pakaušio srityje, ypač rytais.
  • Krūtinės skausmas.
  • Regos sutrikimai (neryškus matymas).
  • Širdies plakimo pojūtis.
  • Kraujavimas iš nosies.

Kada reikia nedelsiant kreiptis pagalbos?

Jei kraujospūdis padidėja daugiau nei 180/120 mmHg ir atsiranda tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, dusulys, krūtinės skausmas, regos sutrikimai, pykinimas ar sumišimas, gali būti, kad jus ištiko hipertenzinė krizė, kuri gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Esant minėtiems simptomams nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vykite į artimiausią gydymo įstaigą. Tokia būklė gali sukelti sunkių, gyvybei pavojingų komplikacijų: aortos atsisluoksniavimą, insultą arba ūminį inkstų pažeidimą. Tokios  būklės pacientui reikalinga nedelsiant atlikti medicininę intervenciją, siekiant išvengti rimtų pasekmių ir užtikrinti saugią ir veiksmingą gydymo eigą.

Komplikacijos

Negydoma arba netinkamai kontroliuojama arterinė hipertenzija gali sukelti sunkių komplikacijų:

  • Širdies ligos: išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, širdies smūgis.
  • Insultas: padidėjęs kraujospūdis didina riziką susirgti insultu, nes yra pažeidžiamos smegenų kraujagyslės.
  • Inkstų nepakankamumas: ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis pažeidžia inkstų funkciją.
  • Arterijų defektai: didelis arterinis kraujospūdis gali sukelti arterijų sienelių susilpnėjimą ir išsiplėtimą, lemiantį aneurizmos išsivystymą.
  • Regos sutrikimai: gali būti pažeistos akių kraujagyslės, todėl gali atsirasti ir regos sutrikimų.

Diagnostika

  • Reguliarus kraujospūdžio matavimas: tai pagrindinis arterinės hipertenzijos diagnostikos metodas.
  • Ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas: tai 24 valandas trunkantis kraujospūdžio stebėjimas, kai specialus prietaisas nuolat užrašo paciento kraujospūdį visos paros metu.
  • Laboratoriniai tyrimai: atliekami siekiant nustatyti galimas arterinės hipertenzijos priežastis arba komplikacijas. Gali būti tiriamas veninis kraujas (inkstų funkcijos rodikliai, lipidai, gliukozės koncentracija), atliekami šlapimo tyrimai.
  • Instrumentiniai tyrimai: EKG (elektrokardiograma) gali parodyti širdies pažeidimus, ultragarsiniai tyrimai – inkstų ir širdies būklę.

Gydymas

Gyvensenos pokyčiai:

  • Sveika mityba: mažiau druskos (mažiau nei 5 g per dieną), daugiau vaisių ir daržovių, mažiau sočiųjų riebalų.
  • Fizinis aktyvumas: reguliarus sportas (bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas, bent 5 dienas per savaitę).
  • Alkoholio ir rūkymo ribojimas: sumažinti ar visiškai atsisakyti žalingų įpročių.
  • Streso valdymas: streso mažinimas užsiimant meditacija, joga ar kitais atsipalaidavimo metodais.
  • Svorio kontrolė: sveiko kūno svorio palaikymas, nes antsvoris ar nutukimas yra didelis arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys.

Medikamentinis gydymas: 

Arterinės hipertenzijos medikamentinis gydymas skirtas ilgalaikei kraujospūdžio kontrolei, siekiant sumažinti širdies, inkstų ir smegenų kraujagyslių pažeidimo riziką. Gydytojai parenka vaistus atsižvelgdami į paciento amžių, kitus sveikatos sutrikimus ir hipertenzijos sunkumą. Labai svarbi gydymo dalis yra gyvensenos keitimas, bet labai dažnai prireikia ir medikamentų. Daugeliui pacientų reikalingas ne vieno, o kelių vaistų derinys, kad būtų pasiektas geras kraujospūdžio kontrolės poveikis. Svarbu paminėti, kad gydymas pritaikomas individualizuotai kiekvienam pacientui, todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų. Pagrindinės vaistų grupės:

  • Diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai)
    • Veikimo mechanizmas: diuretikai padeda pašalinti iš organizmo druską (natrį) ir skysčius, mažindami kraujo tūrį. Tai tiesiogiai sumažina kraujospūdį, nes sumažėja kraujospūdis arterijų sienelėms.
    • Pavyzdžiai: indapamidas, hidrochlortiazidas (HCT), spironolaktonas (kalį tausojantis diuretikas), furozemidas, torazemidas (pastarieji dažniausiai vartojami širdies nepakankamumui gydyti).
    • Šalutinis poveikis: dažniausiai tai elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (mažesnis kalio kiekis kraujyje), padažnėjęs šlapinimasis, raumenų mėšlungis.
  • Angiotenziną konvertuojančiojo fermento (AKF) inhibitoriai
    • Veikimo mechanizmas: AKF inhibitoriai veikia blokuodami fermentą, kuris organizme padeda gaminti tam tikrą medžiagą, susiaurinančią kraujagysles ir didinančią kraujospūdį. Vartojant šiuos vaistus kraujagyslės būna atsipalaidavusios ir platesnės. Tai leidžia kraujui lengviau tekėti, o kraujospūdis mažėja.
    • Pavyzdžiai: perindoprilis, ramiprilis, lisinoprilis, kaptoprilis.
    • Šalutinis poveikis: dažniausias šalutinis poveikis yra sausas kosulys.
  • Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB)
    • Veikimo mechanizmas: ARB veikia panašiai kaip anksčiau aptarti AKF inhibitoriai, tačiau jie blokuoja ne fermentą, bet susidariusios medžiagos poveikį.
    • Pavyzdžiai: losartanas, valsartanas, kandesartanas, olmesartanas.
    • Šalutinis poveikis: dažniausiai šios grupės vaistai yra gerai toleruojami.
  • Kalcio kanalų blokatoriai
    • Veikimo mechanizmas: šie vaistai blokuoja kalcio patekimą į kraujagyslių sienelių ląsteles, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia, o tai mažina kraujospūdį. Jie taip pat gali lėtinti širdies ritmą – taip mažinama širdies apkrova.
    • Pavyzdžiai: amlodipinas, nifedipinas, verapamilis, diltiazemas.
    • Šalutinis poveikis: galimas galvos svaigimas, galvos skausmas, tinimas, vidurių užkietėjimas, širdies plakimo pojūtis.
  • Beta blokatoriai
    • Veikimo mechanizmas: beta blokatoriai mažina širdies darbą, lėtindami širdies ritmą ir mažindami širdies susitraukimo jėgą. Taip sumažinamas kraujospūdis ir širdies apkrova.
    • Pavyzdžiai: metoprololis, bisoprololis, nebivololis, atenololis, karvedilolis.
    • Šalutinis poveikis: galimas nuovargis, šaltos rankos ir pėdos, lėtesnis širdies ritmas, erekcijos sutrikimai, kartais astmos paūmėjimas (ypač jei vartojami neselektyvieji beta blokatoriai).
  • Alfa blokatoriai
    • Veikimo mechanizmas: alfa blokatoriai veikia kraujagyslių sienelę, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia, taip mažėja kraujospūdis. Dažniau skiriami vyrams, nes vartojami ne tik hipertenzijai, bet ir priešinės liaukos (prostatos) hiperplazijai gydyti.
    • Pavyzdžiai: doksazosinas, prazosinas.
    • Šalutinis poveikis: gali sukelti ortostatinę hipotenziją (kraujospūdžio sumažėjimą greitai atsistojus), galvos svaigimą, nuovargį.

Rizikos veiksniai ir pagalba sau

Gyvensenos keitimas.

Pirmoji ir pagrindinė priemonė, padedanti pacientui kontroliuoti kraujospūdį. Tai mitybos įpročių keitimas, fizinį aktyvumas, svorio kontrolė ir žalingų įpročių atsisakymas.

Ligos paūmėjimo ir komplikacijų profilaktika:

  • Kraujospūdžio stebėjimas namuose: pacientai gali savarankiškai matuoti kraujospūdį, kad įvertintų gydymo veiksmingumą.
  • Reguliarūs vizitai pas gydytoją: gydytojo patikrinimai padeda anksti pastebėti ligos paūmėjimus ir koreguoti gydymą.
  • Vaistų vartojimo kontrolė: pacientams svarbu nuosekliai vartoti paskirtus vaistus – net išnykus simptomams, arterinė hipertenzija gali toliau tęstis be požymių.

Streso valdymas.

Atsipalaidavimo technikos, meditacija, joga gali padėti sumažinti arterinį kraujospūdį, nes lėtinis stresas yra svarbus arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys.