Lietuvos kardiologų draugija

Lietuvos kardiologų draugija (LKD) yra visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos kardiologų ir kitų specialybių gydytojus bei mokslo darbuotojus, dirbančius kardiologijos srityje. LKD veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais bei įstatais.

Skaityti daugiau

LKD veiklos tikslas 2020-2024 m.

Reikšmingai prisidėti sumažinant Lietuvos gyventojų mirtingumą.

Skaityti daugiau

LKD veikla

Organizuoti ir koordinuoti Lietuvos kardiologų ir kitų specialybių gydytojų, slaugytojų bei mokslo darbuotojų, dirbančių kardiologijos srityje, veiklą, skatinant glaudesnį įvairių Lietuvos institucijų bendradarbiavimą, stiprinant širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją bei užtikrinant tinkamą bei savalaikį širdies ir kraujagyslių ligų gydymą. Draugija nuolat siekia stiprinti veiklą kardiologinės pagalbos, metodinių rekomendacijų, edukacinių ir prevencinių programų srityse.

Virtuali LKD akademija. Prieširdžių virpėjimo diagnostikos ir gydymo gairės IŠSAMIAI.

LKD Aritmijų darbo grupės (pirmininkas prof. Aras Puodžiukynas) organizuota nuotolinė konferencija „Prieširdžių virpėjimo diagnostikos ir gydymo gairės IŠSAMIAI“. Prieširdžių virpėjimas – dažniausia širdies aritmija pasaulyje. Senstant visuomenei pacientų su prieširdžių virpėjimu daugėja. Šios būklės kompleksiškumas lemia, kad ją gydant reikia remtis ir holistiniais, ir multidisciplininiais metodais, kuriuos reikia naudoti norint gauti geriausią rezultatą.

Virtuali LKD Akademija. Retos aritmijos ir miokardo ligos.

Tęsiant LKD edukacinių renginių 2020 m. seriją „Virtuali LKD akademija“,  šių metų spalio 7 d. vyko nuotolinė LKD konferencija „Retos aritmijos ir miokardo ligos“. Retos širdies ir kraujagyslių ligos – klastingos ir pavojingos. Šias ligas diagnozuoti sudėtinga, reikalingi specialūs tyrimai ir patirtis. Daugeliui retų ligų nėra savito gydymo, tačiau savalaikė diagnostika, tinkama paciento ir jo artimųjų stebėsena bei medicininė priežiūra gali pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę, apsaugoti nuo šių ligų komplikacijų ir pailginti jo gyvenimo trukmę.

Statinai ir kepenų pažaida – mitas ar tikrovė

Lietuvos kardiologų draugija tęsia edukacinių renginių 2020 m. seriją „Virtuali LKD akademija“.

Rugsėjo 30 d. vyko nuotolinė konferencija „Išeminės širdies diagnostikos ir gydymo naujovės“.

Išeminė širdies liga yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje ir Lietuvoje. Paskutiniu metu publikuotas kertinis mokslinis tyrimas ISCHEMIA, apibendrinantis medikamentinio ir invazinio gydymo poveikį paciento prognozei. Taip pat šiais metais Europos kardiologų draugijos kongrese buvo pristatytos ūminio koronarinio sindromo be ST segmento pakilimo diagnostikos ir gydymo gairės. Šiose gairėse buvo atnaujintos gydymo rekomendacijos bei aptarti nauji ūminių koronarinių sindromų be ST segmento pakilimo diagnostikos, rizikos vertinimo ir stebėsenos aspektai.

Virtuali LKD akademija. Europos kardiologų draugijos 2020 m. kongesas.

Europos kardiologų draugijos 2020 kongreso naujienos LKD lyderių akimis.

Virtuali LKD akademija. Širdies nepakankamumas – sunkios ligos skirtingos istorijos.

Lietuvos kardiologų draugija 2020 birželio mėnesį pradėjo edukacinių renginių seriją „Virtuali LKD akademija“. LKD Širdies nepakankamumo darbo grupė organizavo nuotolinę konferenciją „Širdies nepakankamumas – sunkios ligos skirtingos istorijos“, kurioje gydytojai specialistai pasidalino klinikine patirtimi, ekspertai išsakė komentarus apie ŠN ir paliatyvaus gydymo poreikį, neurohormoninės blokados svarbą, ŠN gydymo inovacijas

2020.09.23 Virtuali LKD akademija (tiesioginė)

TV laida "SVEIKATOS MEDIS" apie miokardo infarktą

Miokardo infarkto suvaldymas – atsakingai vartojami vaistai ir žaibiška pagalba

Širdies ir kraujagyslių ligų situacija Lietuvoje Europos kontekste

Prof. Jelena Čelutkienė

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė

Naujienos
11

COVID-19 pandemijos įtaka kraujotakos sistemos ligoms: COVID-COR-LT studija

Vilniaus universiteto tyrėjų komandos (vadovas prof. G. Davidavičius) atliktu tyrimu siekta, remiantis COVID-19 pandemijos sukelto poveikio paslaugų teikimui širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams atvejo analize, pateikti moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai ir sveikatos sistemai Lietuvoje. Skaityti daugiau

Nepageidaujami COVID-19 vakcinos reiškiniai

Viengrandė mRNR molekulė net tik koduoja viruso baltymą, bet yra ir stiprus imuninis dirgiklis, į kurį reaguoja mūsų organizmo imuninės ląstelės. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės atsiranda vietinės ir sisteminės nepageidaujamos reakcijos. Audringesnė imuninė reakcija labiau būdinga jaunesniems žmonėms bei po antrosios vakcinos dozės. Nepageidaujamų reakcijų simptomams mažinti rekomenduojama NVNU, tačiau premedikacija nerekomenduojama, nes gali sumažinti imuninio atsako formavimąsi. Tikėtina, kad kuo stipresnė nepageidaujamų reakcijų išraiška, tuo intensyvesnis vystosi specifinis imuninis atsakas. Skaityti daugiau

Covid-19 vakcinos: ką žinome?

Šiuo metu yra trys Covid-19 vakcinų tipai. Kaip jos veikia? – mRNR (messenger RNR, arba informacinės RNR) vakcinos: injekcijos vietoje informacinė RNR patenka į imuninę ląstelę (makrofagą), programuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą. Naujai pagaminto baltymo dalys išsidėsto makrofago paviršiuje, “svetimą” baltymą atpažįsta imuninė sistema, aktyvuojami T ir B-limfocitai, pradedami gaminti antikūniai prieš ”spyglį”. Proceso pabaigoje mūsų organizmas išmoksta, kaip apsiginti nuo galimos infekcijos: kai tikrasis sukėlėjas patenka į organizmą, pagaminti antikūniai jį atpažįsta ir greitai reaguoja. Svarbu: vakcinos sudėtyje nėra viruso! – Viruso vektoriaus vakcinos: susilpnintas kitas virusas (pvz. Adenovirusas) naudojamas pernešti informaciją į ląstelę, indukuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymąBaltymo dalių vakcinos sudarytos iš nukenksmintų SARS-CoV-2 viruso baltymo dalių, kurioms patekus į žmogaus organizmą aktyvuojamas imuninis atsakas. Skaityti daugiau

COVID-19 sukelta miokardo pažaida: kokie histologiniai pokyčiai nustatomi?

Duomenis apie koronaviruso (COVID-19) sąlygotus histologinius miokardo pokyčius pateikia Paduvos universiteto mokslininkų grupė ištyrusi COVID-19 sirgusiųjų pacientų širdis po atliktų autopsijų. Kliniškai COVID-19 sukelta miokardo pažaida gali pasireikšti padidėjusia troponino koncentracija (nustatoma 8–12% COVID-19 pacientų ir susijusi su didesniu šių pacientų mirštamumu), ūminiu širdies nepakankamumu su sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija bei kliniškai įtariamu miokarditu. Histologiškai daugumai pacientų (86 %) nustatyta padidėjusi makrofagų infiltracija, tuo tarpu miokarditas imunohistocheminiu būdu patvirtintas tik 14% atvejų. Taip pat COVID-19 gali pažeisti vainikines arterijas (19% pacientų nustatyti trombai  mulkiosiose vaikininėse arterijose), endokardą (14%), sukelti perikarditą (19 %) bei ūminę dešiniojo skilvelio miocitų pažaidą (19%). Šaltinis

Kaip parinkti tinkamiausią kandidatą širdį resinchronizuojančiam gydymui?

Širdį resinchronizuojantis gydymas (ŠRG) yra svarbi lėtinio širdies nepakankamumo gydymo dalis, tačiau į gydymą atsakančių ligonių identifikavimas išlieka nemenku iššūkiu. Naujas žinias pateikia Oslo universiteto mokslininkai, išanalizavę 200 pacientų, kuriems taikomas ŠRG, duomenis. Atrenkant pacientus, kurie atsakys į gydymą svarbi tampa echokardiografijos ir širdies magnetinio rezonanso tyrimų sąsaja. Miokardo darbo asimetrijos (kuri įvertinama išmatavus įtampą tarpskilvelinėje pertvaroje ir kairiojo šoninėje sienelėje bei tarpskilvelinės pertvaros gyvybingumo nustatymas MRT tyrimu vertinant vėlyvąjį gadolinio kaupimą) pasižymi dideliu diagnostiniu tikslumu ir padeda atrinkti pacientus, kurie atsakys į gydymą. Šaltinis

Sponsoriai

Susisiekite su mumis

Lietuvos Kardiologų Draugija

Santariškių g. 2, 08661, Vilnius, Lietuva

+370 5 236 5307 rita.prakaityte@santa.lt