Prof. Jelena Čelutkienė
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė
Kai kurios funkcijos laikinai gali neveikti. Atsiprašome už nepatogumus!
Lietuvos kardiologų draugija (LKD) yra visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos kardiologų ir kitų specialybių gydytojus bei mokslo darbuotojus, dirbančius kardiologijos srityje. LKD veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais bei įstatais.
Reikšmingai prisidėti sumažinant Lietuvos gyventojų mirtingumą.
Organizuoti ir koordinuoti Lietuvos kardiologų ir kitų specialybių gydytojų, slaugytojų bei mokslo darbuotojų, dirbančių kardiologijos srityje, veiklą, skatinant glaudesnį įvairių Lietuvos institucijų bendradarbiavimą, stiprinant širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją bei užtikrinant tinkamą bei savalaikį širdies ir kraujagyslių ligų gydymą. Draugija nuolat siekia stiprinti veiklą kardiologinės pagalbos, metodinių rekomendacijų, edukacinių ir prevencinių programų srityse.
Prof. Jelena Čelutkienė
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė
Miokardo infarkto suvaldymas – atsakingai vartojami vaistai ir žaibiška pagalba
Lietuvos kardiologų draugija 2020 birželio mėnesį pradėjo edukacinių renginių seriją „Virtuali LKD akademija“. LKD Širdies nepakankamumo darbo grupė organizavo nuotolinę konferenciją „Širdies nepakankamumas – sunkios ligos skirtingos istorijos“, kurioje gydytojai specialistai pasidalino klinikine patirtimi, ekspertai išsakė komentarus apie ŠN ir paliatyvaus gydymo poreikį, neurohormoninės blokados svarbą, ŠN gydymo inovacijas
Europos kardiologų draugijos 2020 kongreso naujienos LKD lyderių akimis.
Rugsėjo 30 d. vyko nuotolinė konferencija „Išeminės širdies diagnostikos ir gydymo naujovės“.
Išeminė širdies liga yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje ir Lietuvoje. Paskutiniu metu publikuotas kertinis mokslinis tyrimas ISCHEMIA, apibendrinantis medikamentinio ir invazinio gydymo poveikį paciento prognozei. Taip pat šiais metais Europos kardiologų draugijos kongrese buvo pristatytos ūminio koronarinio sindromo be ST segmento pakilimo diagnostikos ir gydymo gairės. Šiose gairėse buvo atnaujintos gydymo rekomendacijos bei aptarti nauji ūminių koronarinių sindromų be ST segmento pakilimo diagnostikos, rizikos vertinimo ir stebėsenos aspektai.
Tęsiant LKD edukacinių renginių 2020 m. seriją „Virtuali LKD akademija“, šių metų spalio 7 d. vyko nuotolinė LKD konferencija „Retos aritmijos ir miokardo ligos“. Retos širdies ir kraujagyslių ligos – klastingos ir pavojingos. Šias ligas diagnozuoti sudėtinga, reikalingi specialūs tyrimai ir patirtis. Daugeliui retų ligų nėra savito gydymo, tačiau savalaikė diagnostika, tinkama paciento ir jo artimųjų stebėsena bei medicininė priežiūra gali pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę, apsaugoti nuo šių ligų komplikacijų ir pailginti jo gyvenimo trukmę.
LKD Aritmijų darbo grupės (pirmininkas prof. Aras Puodžiukynas) organizuota nuotolinė konferencija „Prieširdžių virpėjimo diagnostikos ir gydymo gairės IŠSAMIAI“. Prieširdžių virpėjimas – dažniausia širdies aritmija pasaulyje. Senstant visuomenei pacientų su prieširdžių virpėjimu daugėja. Šios būklės kompleksiškumas lemia, kad ją gydant reikia remtis ir holistiniais, ir multidisciplininiais metodais, kuriuos reikia naudoti norint gauti geriausią rezultatą.
Lietuvos kardiologų draugija tęsia edukacinių renginių 2021 m. seriją „Virtuali LKD akademija“ ir kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nuotolinėje konferencijoje „Kardiologinių paslaugų kokybės kriterijai“ pristato patvirtintus teisės aktuose kardiologinių paslaugų kokybės kriterijus. Konferencijos metu sužinosite, ką reiškia kokybiškas miokardo infarkto, širdies nepakankamumo gydymas, efektyvi prevencija. Ar Lietuvoje yra galimybių surinkti tokius rodiklius, kurie rekomenduojami Europos kardiologų draugijos? Ko galime išmokti iš kitų šalių gerosios patirties? Kokios yra e.Sveikatos vystymo perspektyvos?
Sužinokite, kas šiais metais tapo Metų kardiologu. Konferencijoje Jūsų laukia trys plenarinės ir dvi satelitinės sesijos, kurių metu prisiminsime ir karščiausias šių metų klinikinių tyrimų naujienas! Apžvelgsime Lietuvos mokslininkų pasiekimus ir galiausiai pažaisime – jaunieji kardiologai ruošia Jums 2021 EKD gairių protmūšį. Aktyviai dalyvaujant jame bei talpinant nuotraukas bei komentarus Whova platformoje, kurią naudojame šiais metais, galima bus laimėti prizus – LKD narystę! Turėsite puikių galimybių virtualiai susitikti ir išgerti kavos su kolegomis.
Lietuvos kardiologų draugija tęsia edukacinių renginių 2021 m. seriją „Virtuali LKD akademija“ ir kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nuotolinėje konferencijoje „Kardiologinių paslaugų kokybės kriterijai“ pristato patvirtintus teisės aktuose kardiologinių paslaugų kokybės kriterijus. Konferencijos metu sužinosite, ką reiškia kokybiškas miokardo infarkto, širdies nepakankamumo gydymas, efektyvi prevencija. Ar Lietuvoje yra galimybių surinkti tokius rodiklius, kurie rekomenduojami Europos kardiologų draugijos? Ko galime išmokti iš kitų šalių gerosios patirties? Kokios yra e.Sveikatos vystymo perspektyvos?
Pastebima, kad vis daugiau pacientų vartoja naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, tačiau duomenų apie šių vaistų saugumą SĮŠY pacientams vis dar trūksta. Vokiečių studijoje išnagrinėti daugiau nei 44000 SĮŠY pacientų, kuriems buvo skirti naujieji geriamieji antikaoguliantai arba vitamino K antagonistai laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2018 m., duomenys. Tyrėjai išanalizavo antikoaguliantų pasirinkimo pokyčius, saugumo ir efektyvumo skirtumus. Pastebėta, kad vis daugiau SĮŠY pacientų skiriami naujieji geriamieji antikoaguliantai, tačiau šių medikamentų vartojimas buvo susijęs su padidėjusia ilgalaike nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių ir mirštamumo rizika lyginant su vitamino K antagonistais. Daugiau skaitykite čia.
COVID-19 naujai atsiradusi liga todėl neturime pakankamai duomenų apie šios infekcijos poveikį ĮŠY pacientams. Siekiant geriau suprasti COVID-19 poveikį šiaip pacientų grupei bei pagerinti jų stebėseną ir gydymą atliekamas tarptautinis multicentrinis tyrimas „COVID-19 ir SĮŠY“, prie šio tyrimo prisijungė ir VUL SK Įgimtų širdies ydų suaugusiems poskyrio komanda. Pradiniai šio tarptautinio tyrimo duomenys pateikiami EKD ĮŠY darbo grupės ir Tarptautinės SĮŠY draugijos straipsnyje, kuriame apžvelgiamas COVID-19 poveikis SĮŠY pacientams, daugiausia dėmesio skiriant SĮŠY anatominiams ir fiziologiniams aspektams turintiems įtakos COVID eigai, rizikos nustatymui, pateikiamos rekomendacijos dėl saviizoliacijos, hospitalizavimo, SĮŠY priežiūros pandemijos metu. Pagal COVID-19 sukeliamą riziką SĮŠY pacientai skirstomi į mažos, vidutinės, ir didelės rizikos grupes, plačiau skaitykite čia.
2020 metų versijoje atnaujinta klasifikacija pagal patologijos sudėtingumą, rasite papildomus aortopatijų bei įgimtų vainikinių arterijų anomalijų poskyrius, daug informacijos apie dažniausią komplikaciją – aritmijas. Perkateterinis gydymas rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo, koreguojant daugumą SĮŠY ir jų komplikacijų, o atviras širdies operacijas turėtų atlikti dedikuoti ĮŠY chirurgai. Rekomendacijų ir atnaujintos informacijos apie plautinę hipertenziją, nėštumą, saugų fizinį krūvį, krūvio mėginių ir biomakerių svarbą stebėsenai, senėjimo bei ilgalaikės priežiūros planavimą ieškokite čia.