Plyšta širdis

Širdies ir kraujagyslių ligų kaina Lietuvos valstybei, ekonomikai ir visuomenės gerovei

Pilną studiją galite atsisiųsti

Skaičiai, nuo kurių plyšta širdis

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra vienas didžiausių modernios Lietuvos valstybės iššūkių. Dešimtmečius išlikdama pagrindine mirtingumo priežastimi šalyje, ši problema daro kritinę įtaką žmonių gyvenimo trukmei ir demografijai, visuomenės sveikatai, o per jas – valstybės ekonomikai, darbo rinkai, socialinei gerovei ir net saugumui. Tuo pačiu tai ir skaudi daugybės šeimų netektis – per anksti prarasti tėvai, seneliai ar vaikai, bendradarbiai, mokytojai, gydytojai.

Sukelia daugiau nei
pusę mirčių Lietuvoje

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) nuolat išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje.

Daugiau nei pusė

visų mirčių Lietuvoje 2000–2023 m. (1) buvo sukeltos ŠKL.

Mirtingumo nuo ŠKL rodiklis Lietuvoje

2,3 karto didesnis

nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis (4).

Naujų atvejų diagnozuojama

1,5 karto daugiau

nei ES (4).

Tūkstančiai mirčių tarp darbingo amžiaus žmonių

Nors ŠKL dažniausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, ši liga taip pat nusineša daug darbingo amžiaus žmonių gyvybių.

Vyrų mirtingumas

nuo ŠKL 35–64 m. amžiaus grupėje yra

2,5–4,5 karto didesnis

nei moterų (6).

Lietuvoje 36 proc. vyrų mirčių nuo ŠKL

yra priešlaikinės

(EU vidurkis – 24 proc.) (6).

Darbingų žmonių netekimas

mažina darbo rinkos produktyvumą.

Ypač skaudžiai paliečia regionus

ŠKL mirtingumas regionuose yra kur kas didesnis nei miestuose, o tai rodo didelę atskirtį sveikatos apsaugos srityje.

Regionuose mirtingumas nuo ŠKL yra beveik 1,5 karto didesnis nei miestuose (5).

Ši tendencija stebima praktiškai visose amžiaus grupėse.

Kaina Lietuvos ekonomikai – 1,4 mlrd. eurų per metus

ŠKL sukelia didelius ekonominius praradimus Lietuvai.

ŠKL kaina ekonomikai siekė

1,439 mlrd. Eur

(čia ir toliau skaičiavimai pagrįsti 2021 m. duomenimis) (2).

880 mln. Eur –

praradimai dėl priešlaikinių mirčių ir prarasto darbingumo (2).

559 mln. Eur –

išlaidos sveikatos ir socialinei apsaugai (2).

BVP praradimai – tarp didžiausių Europos Sąjungoje

Lietuva yra tarp lyderių ES pagal BVP praradimus, sukeliamus ŠKL.

Lietuva dėl ŠKL praranda 2,5 proc. BVP, tai – trečias didžiausias rodiklis ES (ES vidurkis – 2 proc.) (2).

Ši suma sudaro didelę dalį šalies biudžeto, palyginimui – sveikatos priežiūrai skiriama tik 5,4 proc. BVP (2).

ŠKL našta – 745 Eur per metus kiekvienam Lietuvos gyventojui

Didžiausia ŠKL naštos Lietuvoje dalis susidaro dėl prarastų gyvenimo metų dėl priešlaikinių mirčių.

Išdalinant ŠKL naštą vienam gyventojui per metus, Lietuvoje kiekvienam žmogui tenka 745 Eur (Lietuvą ES lenkia tik Vokietija ir Austrija) (2).

Lietuvoje dėl ŠKL prarandama išskirtinai daug darbingo amžiaus metų – net 10,2 m. tūkstančiui gyventojų (Lietuvą ES lenkia tik Bulgarija ir Latvija) (2).

Tūkstančiai mirčių – išvengiamos

Lietuva yra viena pirmaujančių šalių visoje ES pagal išvengiamų mirčių, kurių būtų galima išvengti pasitelkus prevenciją ir sveikatos priežiūrą, skaičių.

Kasmet Lietuvoje būtų galima išgelbėti daugiau nei 4 tūkst. gyvybių (8).

Vien 2023 m., taikant prevencines priemones, Lietuvoje galėjo būti išvengta 1 860 mirčių (8).

2 480 gyvybių pernai buvo galima išsaugoti taikant sveikatos priežiūros intervencijas (8).

Yra teigiamų ženklų

Nuo 2005 m. gruodžio mėn. Lietuvoje veikia ŠKL prevencinė programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 m.

2023 m. biudžetas prevencijai padidėjo iki

26,87 mln. Eur

(palyginimui, 2015 m. biudžetas buvo 4,63 mln. Eur) (9).

Dalyvių skaičius išaugo iki

45 proc.

(nuo 35 proc. 2015 m.) (9).

Vis dėlto daugiau nei pusė tikslinės grupės gyventojų vis dar

nesinaudoja

ŠKL prevencine programa.

KĄ DARYTI?

ŠKL yra viena didžiausių šiuolaikinės Lietuvos problemų, apimanti ne tik visuomenės sveikatą, bet ir kitas valstybės gyvenimo sritis – nuo demografijos iki ekonomikos. Todėl būtina sukurti nacionalinę ŠKL strategiją, kurioje būtų numatyti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai tikslai, apibrėžiantys, kaip sieksime mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL.

Šios strategijos pagrindą galėtų sudaryti š. m. spalio mėn. LR Seimo sveikatos reikalų komitete Lietuvos kardiologų draugijos, Lietuvos širdies asociacijos ir Lietuvos intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos asociacijos pristatyti pasiūlymai, kaip prioretizuoti kardiologinę pagalbą ir pasiekti proveržį valdant ŠKL Lietuvoje. Šios priemonės apima:

Sveikos gyvensenos visose amžiaus grupėse skatinimą;
Vaikų atrankos dėl paveldimų cholesterolio apykaitos ligų vykdymą;
ŠKL prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos tęstinumą ir adekvatų finansavimą;
Naujų kardiologijos paslaugų įkainių politiką;
Telemedicinos funkcionalumo ESPBI IS užtikrinimą;

Medicininės aparatūros atnaujinimo/plėtros planų ligoninėse patvirtinimą;
Cholesterolį mažinančių vaistų kompensavimą ir savalaikį naujų vaistų įvedimą į klinikinę praktiką su kompensavimo galimybe;
Naujų gydymo technologijų į kardiologijos praktiką diegimą;
Regioninių ir klasterinių ligoninių infrastruktūros stiprinimą;
Personalizuotos medicinos vystymą.

Pilną studiją galite atsisiųsti

čia

Šaltiniai

Valstybės duomenų agentūra. Statistinių rodiklių analizė. Paimta iš: https://osp.stat.gov.lt.
Luengo-Fernandez R, Walli-Attaei M, Gray A, Torbica A, Maggioni AP, Huculeci R, et al. Economic burden of cardiovascular diseases in the European Union: a population-based cost study. European Heart Journal. 2023.
Eurostat. Causes of death statistics. Paimta iš: https://ec.europa.eu.
European Society of Cardiology. CVD incidence, Both. Paimta iš: https://eatlas.escardio.org.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežastys 2023. Vilnius: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras; 2024. Paimta iš: https://www.hi.lt.
European Society of Cardiology. Cardiovascular disease mortality. Paimta iš: https://eatlas.escardio.org.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Biudžetas glaustai 2024 m. Vilnius: Lietuvos Respublikos finansų ministerija; 2024. Paimta iš: https://finmin.lrv.lt.
Europos Komisija. State of Health in the EU: Lithuania. 2023 m. sveikatos būklės apžvalga.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Ligų prevencijos programos. Paimta iš: https://app.powerbi.com.