Sužinokite, kas šiais metais tapo Metų kardiologu. Konferencijoje Jūsų laukia trys plenarinės ir dvi satelitinės sesijos, kurių metu prisiminsime ir karščiausias šių metų klinikinių tyrimų naujienas! Apžvelgsime Lietuvos mokslininkų pasiekimus ir galiausiai pažaisime – jaunieji kardiologai ruošia Jums 2021 EKD gairių protmūšį. Aktyviai dalyvaujant jame bei talpinant nuotraukas bei komentarus Whova platformoje, kurią naudojame šiais metais, galima bus laimėti prizus – LKD narystę! Turėsite puikių galimybių virtualiai susitikti ir išgerti kavos su kolegomis.

Lietuvos kardiologų draugija tęsia edukacinių renginių 2021 m. seriją „Virtuali LKD akademija“ ir kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nuotolinėje konferencijoje „Kardiologinių paslaugų kokybės kriterijai“ pristato patvirtintus teisės aktuose kardiologinių paslaugų kokybės kriterijus. Konferencijos metu sužinosite, ką reiškia kokybiškas miokardo infarkto, širdies nepakankamumo gydymas, efektyvi prevencija. Ar Lietuvoje yra galimybių surinkti tokius rodiklius, kurie rekomenduojami Europos kardiologų draugijos? Ko galime išmokti iš kitų šalių gerosios patirties? Kokios yra e.Sveikatos vystymo perspektyvos?

COVID-19 naujai atsiradusi liga todėl neturime pakankamai duomenų apie šios infekcijos poveikį ĮŠY pacientams. Siekiant geriau suprasti COVID-19 poveikį šiaip pacientų grupei bei pagerinti jų stebėseną ir gydymą atliekamas tarptautinis multicentrinis tyrimas „COVID-19 ir SĮŠY“, prie šio tyrimo prisijungė ir VUL SK Įgimtų širdies ydų suaugusiems poskyrio komanda. Pradiniai šio tarptautinio tyrimo duomenys pateikiami EKD ĮŠY darbo grupės ir Tarptautinės SĮŠY draugijos straipsnyje, kuriame apžvelgiamas COVID-19 poveikis SĮŠY pacientams, daugiausia dėmesio skiriant SĮŠY anatominiams ir fiziologiniams aspektams turintiems įtakos COVID eigai, rizikos nustatymui, pateikiamos rekomendacijos dėl saviizoliacijos, hospitalizavimo, SĮŠY priežiūros pandemijos metu. Pagal COVID-19 sukeliamą riziką SĮŠY pacientai skirstomi į mažos, vidutinės, ir didelės rizikos grupes, plačiau skaitykite čia.

2020 metų versijoje atnaujinta klasifikacija pagal patologijos sudėtingumą, rasite papildomus aortopatijų bei įgimtų vainikinių arterijų anomalijų poskyrius, daug informacijos apie dažniausią komplikaciją – aritmijas. Perkateterinis gydymas rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo, koreguojant daugumą SĮŠY ir jų komplikacijų, o atviras širdies operacijas turėtų atlikti dedikuoti ĮŠY chirurgai. Rekomendacijų ir atnaujintos informacijos apie plautinę hipertenziją, nėštumą, saugų fizinį krūvį, krūvio mėginių ir biomakerių svarbą stebėsenai, senėjimo bei ilgalaikės priežiūros planavimą ieškokite čia.

Vilniaus universiteto tyrėjų komandos (vadovas prof. G. Davidavičius) atliktu tyrimu siekta, remiantis COVID-19 pandemijos sukelto poveikio paslaugų teikimui širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams atvejo analize, pateikti moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai ir sveikatos sistemai Lietuvoje.

Skaityti daugiau

(daugiau…)

Šiuo metu yra trys Covid-19 vakcinų tipai. Kaip jos veikia?

– mRNR (messenger RNR, arba informacinės RNR) vakcinos: injekcijos vietoje informacinė RNR patenka į imuninę ląstelę (makrofagą), programuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą. Naujai pagaminto baltymo dalys išsidėsto makrofago paviršiuje, “svetimą” baltymą atpažįsta imuninė sistema, aktyvuojami T ir B-limfocitai, pradedami gaminti antikūniai prieš ”spyglį”. Proceso pabaigoje mūsų organizmas išmoksta, kaip apsiginti nuo galimos infekcijos: kai tikrasis sukėlėjas patenka į organizmą, pagaminti antikūniai jį atpažįsta ir greitai reaguoja. Svarbu: vakcinos sudėtyje nėra viruso!
– Viruso vektoriaus vakcinos: susilpnintas kitas virusas (pvz. Adenovirusas) naudojamas pernešti informaciją į ląstelę, indukuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą. 
– Baltymo dalių vakcinos sudarytos iš nukenksmintų SARS-CoV-2 viruso baltymo dalių, kurioms patekus į žmogaus organizmą aktyvuojamas imuninis atsakas.

Skaityti daugiau

Duomenis apie koronaviruso (COVID-19) sąlygotus histologinius miokardo pokyčius pateikia Paduvos universiteto mokslininkų grupė ištyrusi COVID-19 sirgusiųjų pacientų širdis po atliktų autopsijų. Kliniškai COVID-19 sukelta miokardo pažaida gali pasireikšti padidėjusia troponino koncentracija (nustatoma 8–12% COVID-19 pacientų ir susijusi su didesniu šių pacientų mirštamumu), ūminiu širdies nepakankamumu su sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija bei kliniškai įtariamu miokarditu. Histologiškai daugumai pacientų (86 %) nustatyta padidėjusi makrofagų infiltracija, tuo tarpu miokarditas imunohistocheminiu būdu patvirtintas tik 14% atvejų. Taip pat COVID-19 gali pažeisti vainikines arterijas (19% pacientų nustatyti trombai  mulkiosiose vaikininėse arterijose), endokardą (14%), sukelti perikarditą (19 %) bei ūminę dešiniojo skilvelio miocitų pažaidą (19%). Šaltinis

Širdį resinchronizuojantis gydymas (ŠRG) yra svarbi lėtinio širdies nepakankamumo gydymo dalis, tačiau į gydymą atsakančių ligonių identifikavimas išlieka nemenku iššūkiu. Naujas žinias pateikia Oslo universiteto mokslininkai, išanalizavę 200 pacientų, kuriems taikomas ŠRG, duomenis. Atrenkant pacientus, kurie atsakys į gydymą svarbi tampa echokardiografijos ir širdies magnetinio rezonanso tyrimų sąsaja. Miokardo darbo asimetrijos (kuri įvertinama išmatavus įtampą tarpskilvelinėje pertvaroje ir kairiojo šoninėje sienelėje bei tarpskilvelinės pertvaros gyvybingumo nustatymas MRT tyrimu vertinant vėlyvąjį gadolinio kaupimą) pasižymi dideliu diagnostiniu tikslumu ir padeda atrinkti pacientus, kurie atsakys į gydymą. Šaltinis