COVID-19 pandemijos įtaka kraujotakos sistemos ligoms: COVID-COR-LT studija

Vilniaus universiteto tyrėjų komandos (vadovas prof. G. Davidavičius) atliktu tyrimu siekta, remiantis COVID-19 pandemijos sukelto poveikio paslaugų teikimui širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams atvejo analize, pateikti moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai ir sveikatos sistemai Lietuvoje.

Skaityti daugiau

(daugiau…)

Nepageidaujami COVID-19 vakcinos reiškiniai

Viengrandė mRNR molekulė net tik koduoja viruso baltymą, bet yra ir stiprus imuninis dirgiklis, į kurį reaguoja mūsų organizmo imuninės ląstelės. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės atsiranda vietinės ir sisteminės nepageidaujamos reakcijos. Audringesnė imuninė reakcija labiau būdinga jaunesniems žmonėms bei po antrosios vakcinos dozės.

Nepageidaujamų reakcijų simptomams mažinti rekomenduojama NVNU, tačiau premedikacija nerekomenduojama, nes gali sumažinti imuninio atsako formavimąsi.

Tikėtina, kad kuo stipresnė nepageidaujamų reakcijų išraiška, tuo intensyvesnis vystosi specifinis imuninis atsakas.

Skaityti daugiau

Covid-19 vakcinos: ką žinome?

Šiuo metu yra trys Covid-19 vakcinų tipai. Kaip jos veikia?

mRNR (messenger RNR, arba informacinės RNR) vakcinos: injekcijos vietoje informacinė RNR patenka į imuninę ląstelę (makrofagą), programuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą. Naujai pagaminto baltymo dalys išsidėsto makrofago paviršiuje, “svetimą” baltymą atpažįsta imuninė sistema, aktyvuojami T ir B-limfocitai, pradedami gaminti antikūniai prieš ”spyglį”. Proceso pabaigoje mūsų organizmas išmoksta, kaip apsiginti nuo galimos infekcijos: kai tikrasis sukėlėjas patenka į organizmą, pagaminti antikūniai jį atpažįsta ir greitai reaguoja. Svarbu: vakcinos sudėtyje nėra viruso!
Viruso vektoriaus vakcinos: susilpnintas kitas virusas (pvz. Adenovirusas) naudojamas pernešti informaciją į ląstelę, indukuoja ją gaminti SARS-CoV-2 “spyglio” baltymą
Baltymo dalių vakcinos sudarytos iš nukenksmintų SARS-CoV-2 viruso baltymo dalių, kurioms patekus į žmogaus organizmą aktyvuojamas imuninis atsakas.

Skaityti daugiau

COVID-19 sukelta miokardo pažaida: kokie histologiniai pokyčiai nustatomi?

Duomenis apie koronaviruso (COVID-19) sąlygotus histologinius miokardo pokyčius pateikia Paduvos universiteto mokslininkų grupė ištyrusi COVID-19 sirgusiųjų pacientų širdis po atliktų autopsijų. Kliniškai COVID-19 sukelta miokardo pažaida gali pasireikšti padidėjusia troponino koncentracija (nustatoma 8–12% COVID-19 pacientų ir susijusi su didesniu šių pacientų mirštamumu), ūminiu širdies nepakankamumu su sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija bei kliniškai įtariamu miokarditu. Histologiškai daugumai pacientų (86 %) nustatyta padidėjusi makrofagų infiltracija, tuo tarpu miokarditas imunohistocheminiu būdu patvirtintas tik 14% atvejų. Taip pat COVID-19 gali pažeisti vainikines arterijas (19% pacientų nustatyti trombai  mulkiosiose vaikininėse arterijose), endokardą (14%), sukelti perikarditą (19 %) bei ūminę dešiniojo skilvelio miocitų pažaidą (19%). Šaltinis

Kaip parinkti tinkamiausią kandidatą širdį resinchronizuojančiam gydymui?

Širdį resinchronizuojantis gydymas (ŠRG) yra svarbi lėtinio širdies nepakankamumo gydymo dalis, tačiau į gydymą atsakančių ligonių identifikavimas išlieka nemenku iššūkiu. Naujas žinias pateikia Oslo universiteto mokslininkai, išanalizavę 200 pacientų, kuriems taikomas ŠRG, duomenis. Atrenkant pacientus, kurie atsakys į gydymą svarbi tampa echokardiografijos ir širdies magnetinio rezonanso tyrimų sąsaja. Miokardo darbo asimetrijos (kuri įvertinama išmatavus įtampą tarpskilvelinėje pertvaroje ir kairiojo šoninėje sienelėje bei tarpskilvelinės pertvaros gyvybingumo nustatymas MRT tyrimu vertinant vėlyvąjį gadolinio kaupimą) pasižymi dideliu diagnostiniu tikslumu ir padeda atrinkti pacientus, kurie atsakys į gydymą. Šaltinis

2020 m. naujienos gydant D stadijos širdies nepakankamumą: ar jau turime optimalų kairįjį skilvelį pavaduojantį prietaisą?

ELEVATE registro, kuriame dalyvavo 540 pacientų iš Europos ir Azijos, kuriems implantuotas Heart Mate III kairį skilvelį pavaduojantis prietaisas (KSPP) vidutinis amžius buvo 55.6 ± 11.7 metai (89% iš jų vyrai, 48% nustatytas išeminės kilmės širdies nepakankamumas), 12.7% pacientų buvo nuolatinis inotropų poreikis. Dviejų metų išgyvenamumas po KSPP implantavimo siekė 83%.  SPP implantavimas reikšmingai pagerino pacientų funkcinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę. Stebėti dažniausi nepageidaujami įvykiai buvo: insultas (10.2% pacientų), kraujavimas iš virškinamojo trakto (9.7% pacientų), pompos trombozė (1.5% pacientų). Šaltinis

Genetinių tyrimų klinikinė vertė bei jų interpretacija

Platesnis genetinių tyrimų panaudojimas padeda tiksliau diagnozuoti ir suprasti įgimtas širdies ir kraujagyslių ligas – kai kurias kardiomiopatijų, aritmijų, dislipidemijų formas. Tačiau kasdienėje praktikoje gydytojai neretai pasigenda struktūrizuotos ir apibendrinančios informacijos apie genetinių tyrimų panaudojimą klinikiniame darbe. Šių metų Amerikos Širdies Asociacijos sutarimo dokumente pateikiami konkretūs genetinių tyrimų panaudojimo bei jų vertinimo algoritmai, genetinių tyrimų klinikinė interpretacija.
Skaityti daugiau

Inklisiranas – naujas antilipidinis vaistas

Inklisiranas – 9 tipo proproteino konvertazės subtilizino/keksino (PCSK 9) sintezės kepenyse inhibitorius – naujas antilipidinis vaistas

Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-C) yra pagrindinis ir svarbiausias aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, todėl šios lipidų frakcijos mažinimas yra svarbiausias dislipidemijos gydymo tikslas. Turėdamas nemažą rinkinį efektyvių antilipidinių vaistų (statinus, ezetimibą, PCSK 9 inhibitorius), mokslas nesustoja, klinikiniai vaistų tyrimai tęsiami. Šiuo metu kaip vienas perspektyviausių įvardinamas inklisiranas, 9 tipo proproteino konvertazės subtilizino/keksino (PCSK 9) sintezės kepenyse inhibitorius, slopinantis šio baltymo sintezę mažinant PCSK 9 geno ekspresiją. ORION 11 ir ORION 12 klinikinių tyrimų rezultai parodė, jog didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos asmenims bei pacientams, jau sergantiems ateroskerozine širdies ir kraujagyslių liga, du kartus per metus po oda skiriamas inklisiranas sumažino MTL-C koncentraciją 50-54 proc. Kadangi MTL-C koncentracijos sumažėjimas yra patikimas surogatinis kardiovaskulinių įvykių perspėjimo žymuo, galima tikėtis, jog naujasis antilipidinis vaistas bus efektyvus ir šiuo metu vykstančiuose kardiovaskulinių išeičių tyrimuose.

Skaityti daugiau

Hipertrigliceridemija – etiologija, klasifikacija, klinikinė svarba ir gydymo ypatumai

Hipertrigliceridemija – nepriklausomas aterosklerozinės kardiovaskulinės ligos bei ūmaus pankreatito rizikos faktorius: etiologija, klasifikacija, klinikinė svarba ir gydymo ypatumai

Dislipidemijos gairėse MTL-C nurodomas kaip pagrindinis dislipidemijos gydymo tikslas. Tačiau bendrojoje populiacijoje 30 proc. tiriamųjų nustatoma ir padidėjusi trigliceridų koncentracija. Hipertrigliceridemijos priežastys gali būti įvairios – genetinės arba įtakotos kitų susirgimų. Naujausi tyrimų duomenys rodo, jog daug trigliceridų turintys lipoproteinai taip pat yra aterogeniški, turi prouždegiminių savybių. Todėl hipertrigliceridemijos gydymas yra reikšmingas mažinant aterosklerozės vystymosi riziką. Straipsnyje pateikiama išsami hipertrigliceridemijos klasifikacija, jos išsivystymo mechanizmai ir kombinuoto gydymo principai.
Skaityti daugiau

Medikamentinis ar invazinis stabilios KŠL gydymas?

ISCHEMIA tyrimo išvados:

  • Ankstyva invazinė strategija lyginant su konservatyvia taktika nesumažino pirminės baigties (kardiovaskulinė mirtis, miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina, širdies nepakankamumas, klinikinė mirtis) rizikos.
  • Revaskuliarizacija nebuvo pranašesnė už medikamentinį gydymą net ir esant trijų VAL, didelio išplitimo išemijai ar esant proksimaliai priekinės šakos stenozei.

Invazinė strategija sumažina simptomų išreikštumą, bet nepagerina prognozės

Žiūrėti daugiau