Rugsėjo 18 d. Vilniuje surengtas pirmasis parengiamasis Širdies ir kraujagyslių ligų politikos hakatono CODE RED renginys. Juo pradėtas pasirengimas lapkričio 5–6 d. Birštone vyksiančiam pagrindiniam hakatonui. Lietuvos kardiologų draugijos ir Inovacijų agentūros organizuojama iniciatyva subūrė skirtingų sričių ekspertus bei praktikus, kurie kartu ieškos konkrečių ir įgyvendinamų sprendimų Lietuvos sveikatos sistemai.
CODE RED tikslas – realias Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo ir tęstinės priežiūros problemas paversti sprendimais, galinčiais prisidėti prie naujos šalies ŠKL politikos formavimo. Hakatono kryptys siejamos su Europos Komisijos „Safe Hearts Plan“, kuriame numatytos priemonės širdies ir kraujagyslių sveikatai stiprinti visoje Europoje.
Pirmajame parengiamajame renginyje dalyviai susipažino su „Safe Hearts Plan“ kryptimis, aptarė Lietuvos ŠKL situaciją, sveikatos sistemos, finansavimo ir duomenų kontekstą. Taip pat pradėtas gryninti spręstinų problemų laukas ir formuoti komandos, kurios tolesniuose renginiuose gilinsis į pasirinktus iššūkius bei rengs jų sprendimus.
Svarbus vaidmuo šiame procese tenka pokyčių lyderiams. Jie padės komandoms tiksliai apibrėžti problemas, suteiks institucinį ir praktinį kontekstą, vertins kuriamų sprendimų įgyvendinamumą bei padės numatyti, kokių žingsnių, institucijų ir išteklių reikėtų realiam pokyčiui pasiekti.
Pasirengimas CODE RED hakatonui tęsis spalį. Kaune vyks du tiksliniai renginiai: spalio 2 d. – prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos komandoms, o spalio 16 d. – gydymo ir tęstinės priežiūros komandoms. Jų metu dalyviai išsamiau nagrinės pasirinktų sričių problematiką ir ruošis sprendimų kūrimui.
Pagrindinis dviejų dienų CODE RED hakatonas vyks lapkričio 5–6 d. Birštone. Jo metu komandos parengs konkrečius sprendimus ir jų įgyvendinimo planus. Komandų darbą struktūruos fasilitatoriai ir moderatoriai, o sukurtiems pasiūlymams bus ieškoma realaus kelio į Lietuvos sveikatos sistemą.
CODE RED siekia sutelkti medicinos, sveikatos politikos, viešojo sektoriaus ir kitų sričių kompetencijas bendram tikslui – kad geros idėjos neliktų tik diskusijomis, bet taptų įgyvendinamais pokyčiais, padedančiais gerinti Lietuvos gyventojų širdies ir kraujagyslių sveikatą.
