Apibrėžtis ir kilmė
Venos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš kūno atgal į širdį. Yra skiriama paviršinė ir gilioji sistemos. Gilioji sistema sudaro pagrindines venas ir perneša didžiąją dalį kraujo atgal į širdį. Dėl įvairių priežasčių kraujo krešulys gali susidaryti giliosiose rankų, kojų ar dubens venose. Dažniausiai kraujo krešulys susidaro giliosiose kojos ir dubens venose. Tai vadinama giliųjų venų tromboze. Sergant giliųjų venų tromboze, vena gali būti iš dalies arba visiškai užsikimšusi. Dėl kraujagyslės užsikimšimo kraujas nebegali laisvai tekėti iš galūnės atgal į širdį ir plaučius. Jis atsitraukia už krešulio ir sukelia patinimą.
Giliųjų venų trombozė gali išsivystyti esant širdies nepakankamumui, sulėtėjus kraujotakai, ilgai nejudant, esant traumoms ar sutrikus kraujo krešumui. Dažniausiai šia liga susergama, kai yra pažeidžiamos venos infekcijų, operacijų, uždegimo ar traumos metu. Ši liga sukelia gyvybei pavojingas komplikacijas. Viena pavojingiausių komplikacijų yra plaučių trombinė embolija. Šios būklės metu venoje dalis veninio kraujo krešulio nutrūksta ir nukeliauja į plaučius. Tokia situacija yra labai pavojinga gyvybei, nes jos metu trombas kraujui neleidžia patekti į plaučius, kad gautų deguonies. Taip nutikus staiga prasideda dusulys ir atsiranda krūtinės skausmas.
Simptomai
Dažnai giliųjų venų trombozė nesukelia jokių akivaizdžių simptomų, be to, požymiai ir simptomai gali skirtis, atsižvelgiant į kraujo krešulio dydį ar vietą. Dažniausiai skundžiamasi:
- Blauzdos, šlaunies ar klubo skausmu, kuris sustiprėja einant ar stovint.
- Patinimu, paraudimu ir vietiniu temperatūros padidėjimu.
- Itin retais atvejais trombai gali susidaryti ir rankų ar kaklo venose, tada jie ranka ar kaklas patinsta ir tampa skausmingi.
Rizikos veiksniai
- Neseniai atlikta operacija.
- Užsitęsęs gulėjimas.
- 60 metų ir vyresnis amžius.
- Nėštumas ir laikotarpis iš karto po gimdymo.
- Onkologiniai susirgimai, ypač jei yra taikomas gydymas chemoterapija ar radioterapija.
- Buvusi trombozė.
- Ilgesnės kelionės lėktuvu, automobiliu, autobusu arba traukiniu.
- Rūkymas.
- Estrogenų vartojimas.
- Paveldimi arba nepaveldimi krešėjimo sutrikimai (trombofilija).
- Didelės venų varikozės (veniniai mazgai).
- Didelis nutukimas.
- Sunkus širdies nepakankamumas.
Diagnostika
Įtarus giliųjų venų trombozę, atliekami šie tyrimai:
- Fizinis patikrinimas: odos ir galūnių apčiuopa.
- Kraujo tyrimas: kraujo krešėjimo ir kitų kraujo rodiklių, pvz., D-dimerų, nustatymas. Šios medžiagos yra baltymo fibrino fragmentai. Kraujyje jie atsiranda, kai suskaidomas kraujo krešulys. Padidėjusi D-dimerų koncentracija beveik visada nustatoma sergant tromboze, bet gali būti ir sergant kitomis ligomis.
- Spalvinė sonografija – specialus ultragarsinis tyrimas, kuriuo galima vizualizuoti tiek tekantį kraują, tiek trombus (sukrešėjusį kraują) venose. Spalvinis ultragarsinis tyrimas leidžia tiksliai įvertinti venų trombozės mastą ir padeda planuoti gydymą.
- Flebografija: tai rentgenografinis venų tyrimas naudojant kontrastinę medžiagą. Nuotraukose gali būti aiškiai matomas kraujo krešulys. Šis metodas gali būti naudojamas gydant ūminę ar lėtinę dubens venų trombozę.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT): KT naudoja rentgeno spinduliuotę, o MRT – magnetinį lauką. Abu tyrimo metodai sukuria didelės raiškos detalius kūno ir kraujagyslių, tokių kaip venos, skerspjūvio vaizdus, leidžia vizualizuoti jose esančius trombus.
Gydymas
Giliųjų venų trombozę galima gydyti kraują skystinančiais preparatais: heparinu, varfarinu arba tiesioginiais geriamaisiais antikoaguliantais. Šie vaistai slopina krešėjimo grandinę ir taip neleidžia kraujui krešėti bei suformuoti trombų. Sunkiais atvejais, esant dideliems kraujo krešuliams, gali būti skiriami tromboliziniai (trombus tirpdantys) fermentai, padedantys suskaidyti susidariusį krešulį. Taip pat gali būti atliekama ir trombektomija, siekiant chirurginiu būdu pašalinti krešulį.
Profilaktika
Galite išvengti giliųjų venų trombozės pašalindami esamus rizikos veiksnius. Norėdami išvengti ar sumažinti ligos riziką, turite kuo daugiau judėti kasdien, reguliariai mankštintis. Venkite ilgo stovėjimo ar sėdėjimo. Stiprinkite venas atlikdami pėdų pratimus. Stenkitės numesti svorio, jei turite antsvorio ar sergate nutukimu. Susilaikykite nuo rūkymo. Rūkymas ir hormoninė kontracepcija didina giliųjų venų trombozės trombozės riziką.