Dislipidemija

Apibrėžtis ir kilmė

Dislipidemija – tai lipidų (riebalų) sutrikimas kraujyje, pasireiškiantis padidėjusia cholesterolio ar trigliceridų koncentracija. Lipidai (cholesterolis, trigliceridai) yra kepenyse gaminamos medžiagos, kurios yra gyvybiškai svarbios žmogaus sveikatai. Kraujyje šios medžiagos netirpsta, todėl yra pernešamos kartu su baltymais. Toks baltymo ir lipido junginys kraujyje vadinamas lipoproteinu, o patys lipoproteinai tarpusavyje skiriasi dydžiu ir tankiu. Lipoproteinai gali būti: LMTL (labai mažo tankio), MTL (mažo tankio lipoproteinai, dar vadinami „bloguoju“ cholesteroliu) ir DTL (didelio tankio lipoproteinai, dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu). Sutrikęs šių dalelių santykis kraujyje, pavyzdžiui, labai padidėjus MTL lipoproteinų koncentracijai, lemia dislipidemiją, sukeliančią dalį širdies ir kraujagyslių ligų. Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekis kraujyje skatina aterosklerozės, miokardo infarkto, insulto išsivystymą ir progresavimą.

Dislipidemija pagal kilmę gali būti skirstoma į pirminę, lemiamą genetinių veiksnių, arba antrinę, susijusią su kitomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija.

Lipoproteinų rūšys ir funkcijos

Padidėjęs MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis – dažniausiai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, jo perteklius sukelia aterosklerozę.
Sumažėjęs DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis – vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, padedančiu iš organizmo šalinti cholesterolio perteklių. Jo trūkumas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Padidėjusi trigliceridų koncentracija – gali atsirasti dėl per didelio kalorijų, sočiųjų ir transriebalų rūgščių vartojimo, nutukimo, cukrinio diabeto ir kt.

Rizikos veiksniai

Šeimos anamnezė. Jei šeimoje yra dislipidemija ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių, ypač ankstyvuoju amžiaus tarpsniu, rizika sirgti dislipidemija yra padidėjusi.
Nevisavertė, netinkama (nesubalansuota) mityba, kurioje yra daug sočiųjų, transriebalų rūgščių, cukraus ir mažai skaidulų.
Nejudra.
Padidėjusi kūno masė – antsvoris ar nutukimas, kuomet kūno masės indeksas (KMI), didesnis kaip 30 kg/m².
Rūkymas. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles, didina uždegimą ir mažina DTL cholesterolio kiekį. Be to, rūkalių kraujyje MTL cholesterolio koncentracija dažnai būna didesnė, o tai didina dislipidemijos vystymosi riziką.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Alkoholio perteklius didina trigliceridų kiekį kraujyje ir gali pažeisti kepenis.
Cukrinis diabetas arba arterinė hipertenzija. Didelis cukraus kiekis kraujyje gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir lipidų apykaitos sutrikimus.

Diagnostika

Dislipidemijai diagnozuoti atliekami šie tyrimai:

Kraujo tyrimai – lipidų tyrimas kraujyje (lipidograma), apimantis bendrojo cholesterolio, MTL, DTL ir trigliceridų koncentracijų nustatymą.
Kiti kraujo tyrimai – lipoproteino (a) ir apolipoproteino B koncentracijos nustatymas kraujyje. Gali būti rekomenduojamas atlikti pacientams, vertinant jų riziką sirgti dislipidemija bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Lipoproteino (a) tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą gyvenime. Padidėjusi jo koncentracija kraujyje atspindi padidėjusį genetinį polinkį sirgti ateroskleroze bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Genetiniai tyrimai – retais atvejais rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus. Įtariant šeiminę hipercholesterolemiją ar kitas paveldimas lipidų apykaitos ligas, kurios pasireiškia itin didele bendrojo cholesterolio, MTL ar trigliceridų koncentracija kraujyje bei padidėjusia rizika sirgti miokardo infarktu ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis ankstyvuoju amžiaus tarpsniu.

Gydymas

Gyvensenos pokyčiai

Sveika mityba

Daugiau daržovių ir vaisių: daržovės ir vaisiai turi mažai kalorijų, bet juose yra daug skaidulų, vitaminų ir mineralų. Skaidulos padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimo organų funkciją ir mažina širdies ligų riziką.
Sveikieji riebalai: žuvyje, riešutuose, avokaduose ir alyvuogėse esantys riebalai (aliejai), ypač polinesočiosios riebalų rūgštys, gali padėti sumažinti blogojo MTL cholesterolio koncentraciją ir didinti gerojo DTL cholesterolio koncentraciją. Žuvų taukuose taip pat yra omega-3 riebalų rūgščių, padedančių mažinti trigliceridų kiekį kraujyje.
Skaidulos: maisto produktai, turintys daug tirpių skaidulų (avižos, ankštiniai augalai, visų grūdo dalių produktai), padeda sumažinti cholesterolio absorbciją žarnyne, taip mažindami bendrojo cholesterolio ir MTL koncentraciją kraujyje.
Ribotas sočiųjų riebalų vartojimas: sotieji riebalai, esantys raudonojoje mėsoje, pieno produktuose, kepiniuose, gali padidinti MTL cholesterolio kiekį. Rekomenduojama riboti jų vartojimą ir rinktis augalinius baltymų šaltinius, pvz., lęšiai, pupelės.

Reguliarus fizinis aktyvumas:

Fizinis aktyvumas padeda sumažinti antsvorį, gerina insulino jautrumą, didina DTL cholesterolio ir mažina MTL cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę, pavyzdžiui, greitojo ėjimo, plaukimo, dviračių sporto.

Rūkymo ir alkoholio vartojimo ribojimas:

Rūkymo metimas. Rūkymas mažina DTL cholesterolio kiekį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles – taip skatinamas aterosklerozės formavimasis. Metus rūkyti, organizmas pradeda atkurti kraujagyslių sienelių pažeidimus, o širdies ligų rizika palaipsniui mažėja.
Alkoholio vartojimo ribojimas. Per didelis alkoholio kiekis didina trigliceridų koncentraciją, prisideda prie kepenų pažeidimų ir didina nutukimo bei kitų sveikatos sutrikimų riziką. Rekomenduojama alkoholį vartoti saikingai arba jo visai atsisakyti.

Medikamentinis gydymas:

Statinai. Šie vaistai blokuoja fermentą, skatinantį cholesterolio gamybą kepenyse – taip mažinama MTL cholesterolio koncentracija kraujyje. Jie taip pat gali padidinti DTL cholesterolio koncentraciją. Šiuos vaistus svarbu vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, nes vartojant vaistus ne nuolatos arba nutraukus jų vartojimą teigiamas jų poveikis nepasireiškia.
PCSK9 inhibitoriai – blokuoja baltymą (vadinamą PCSK9), kuris neleidžia kepenims pašalinti MTL cholesterolio iš kraujo. Dažniausiai skiriami pacientams, sergantiems genetine hipercholesterolemija arba tiems, kurių cholesterolio kiekio kraujyje nepavyksta sumažinti skiriant didžiausią toleruojamą ar didžiausią leistiną statino dozę. Taip pat gali būti skiriami žmonėms, netoleruojantiems gydymo statinais arba nustačius kontraindikacijų jų skyrimui.
Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai – Ezetimibas – šie vaistai veikia žarnyne, kur neleidžia absorbuotis cholesteroliui iš maisto ir tulžies, todėl mažėja cholesterolio kiekis, patenkantis į kraują. Skirtingai nei statinai, mažinantys cholesterolio gamybą kepenyse, cholesterolio absorbcijos inhibitoriai tiesiogiai mažina cholesterolio įsisavinimą iš maisto. Todėl jie gali būti ypač naudingi pacientams, kurių cholesterolio kiekį sunku kontroliuoti vien statinais arba netoleruojantiems statinų.
Fibratai – mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje.
Niacinas – gali padėti didinti DTL cholesterolio koncentraciją Niacinas gali būti vartojamas kartu su kitais vaistais, jei kiti lipidų mažinimo būdai yra nepakankamai veiksmingi.
Omega-3 riebalų rūgštys – omega-3 riebalų rūgštys, nustatomos žuvų taukuose, mažina trigliceridų kiekį kraujyje. Įprastai skiriamos kaip papildas asmenims, kuriems reikia sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje arba kurių maiste nėra pakankamai omega-3 rūgščių.

Patarimai pacientui

Svarbu reguliariai atlikti lipidogramą, laikytis gydytojo nurodymų dėl gydymo, stebėti kūno svorį ir arterinį kraujospūdį, tinkamai maitintis ir didinti fizinį aktyvumą. Taip pat reikėtų vengti rūkymo ir piktnaudžiavimo alkoholiu, kad sumažintumėte dislipidemijos ir su ja susijusių ligų riziką.