Aortos disekcija

Aortos disekcija – kas tai?

Aortos disekcija (atsisluoksniavimas) – gana reta, tačiau labai sunki būklė, kurios metu atplyšta pagrindinės kūno arterijos (aortos) vidinis sluoksnis. Aorta yra sudaryta iš skirtingų dalių: dalis, kuri prasideda nuo širdies ir eina kaklo link, vadinama „kylančiąja aorta“. Toliau aorta vingiuoja ir užlinksta. Ši dalis yra vadinama „aortos lanku“, kuris leidžiasi žemyn pilvo link. Aortos dalis, einanti pilvo link, vadinama „nusileidžiančiąja aorta“. Aortos disekcija gali įvykti bet kurioje iš prieš tai išvardytų kraujagyslės vietų.

Pažeistoje sienelės dalyje kraujas patenka tarp aortos sienelės sluoksnių ir juos praskiria. Tai gali lemti nepakankamą kūno organų aprūpinimą krauju arba net pačios aortos plyšimą. Aortos disekcija gali būti skirstoma į dvi grupes, atsižvelgiant į tai, kuri aortos dalis yra pažeidžiama:

• A tipas. Šis tipas labiau paplitęs ir yra pavojingesnis, nes disekcija įvyksta aortos dalyje, kuri išeina iš širdies, t. y. kylančiojoje aortos dalyje.
• B tipas. Šio tipo disekcija apima tik nusileidžiančiąją aortą.

Aortos disekcija įvyksta, kai lėtai ardomos aortos sieneles sudarančios ląstelės. Tikėtina, kad šis procesas daug metų nesukelia simptomų, kol galiausiai susilpnėjusi aortos sienelės dalis pasiduoda ir atsiranda įtrūkimas, sukeliantis aortos disekciją. Manoma, kad daugumą aortos disekcijų lemia pažeidžiamumas, kuris gali būti paveldėtas. Aortos sienelės įsitempimas dėl nuolatinio didelio kraujospūdžio taip pat gali susilpninti aortos sienelę.

Rizikos veiksniai

• Nuolatinis didelis arterinis kraujospūdis (arterinė hipertenzija). Tai svarbiausias rizikos veiksnys. Didelis kraujospūdis tiesiogiai pažeidžia aortos sienelės sluoksnius.
• Aterosklerozė (riebalinių plokštelių kaupimasis arterijų sienelėse).
• Didelis cholesterolio kiekis kraujyje.
• Rūkymas.
• Aortos aneurizma (nenormalus aortos sienelės išsiplėtimas).
• Aortos vožtuvo liga.
• Įgimtos širdies ligos, pvz., dviburis aortos vožtuvas.
• Jungiamojo audinio sutrikimai, pvz., Marfano sindromas arba Èlerso ir Danlò (Ehler-Danlos) sindromas.
• Aortos disekcijos atvejai šeimoje.
• Vaskulitas, ypač aortitas. Ši uždegiminė liga pažeidžia visas organizmo kraujagysles.
• Trauminis krūtinės ląstos sužalojimas.
• Amžius – 50–65 metų. Metams bėgant aortos sienelė praranda elastingumą.
• Narkotinių medžiagų vartojimas.

Simptomai

Aortos disekcijos simptomai gali būti panašūs į kitų širdies sutrikimų, pvz., miokardo infarkto, simptomus. Tipiški simptomai:

• Staigus, stiprus, aštrus ir tarsi plyšimo pobūdžio skausmas krūtinėje, dažnai juntamas nugaroje arba tarp menčių.
• Apalpimas arba insultui būdingi požymiai, kai gali būti sunku kalbėti ar pajudinti dalį kūno (šie simptomai pasireiškia sutrikus smegenų kraujotakai).
• Miokardo infarktui būdingi simptomai (pasireiškia pažeidus širdies vainikines arterijas).
• Jei pažeidžiama rankų ar kojų kraujotaka, žmogaus rankos ar kojos gali būti vėsios ar skausmingos liečiant.

Aortos disekcija kelia didelį pavojų gyvybei. Apie 40 proc. pacientų miršta iš karto nuo visiško aortos plyšimo ir vidinio kraujavimo. Mirštamumas didėja 1 proc. kas valandą – iki pacientui suteikiamas reikiamas gydymas. Jei pajutote aortos disekcijos simptomus, tokius kaip stiprus krūtinės skausmas arba insulto požymiai, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Komplikacijos

Aorta yra pagrindinė visų organų maitintoja, todėl negydoma jos disekcija gali sukelti daug įvairių sistemų komplikacijų:

• Insultą.
• Vidaus organų pažeidimus.
• Aortos vožtuvo pažeidimą.
• Skysčio susikaupimą tarp širdies raumens ir širdį dengiančio maišelio. Ši būklė vadinama širdies tamponada. Atsiradus šiai būklei širdis yra spaudžiama ir jos funkcija sutrinka,
• Staigią mirtį.

Diagnostika

Aortos disekcija turi būti diagnozuojama greitai. Sveikatos priežiūros specialistai turi atskirti aortos disekciją nuo kitų ligų, galinčių sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, širdies priepuolio ar insulto. Todėl gali būti paskirti ir atliekami šie svarbiausi tyrimai:

• Kompiuterinė tomografija (KT): šis tyrimas leidžia geriausiai apžiūrėti aortą teikiant skubią pagalbą ir gali būti atliktas itin greitai.
• Širdies ultragarsinis tyrimas per krūtinės ląstą: šio tyrimo metu ultragarsu gaunami judantys širdies vožtuvų ir kamerų bei artimosios aortos dalies vaizdai.
• Širdies ultragarsinis tyrimas per stemplę: šiuo tyrimu gaunami itin tikslūs širdies vožtuvų ir kamerų vaizdai. Tyrimas yra informatyvesnis, palyginti su širdies ultragarsiniu tyrimo per krūtinės ląstą, geriau matoma krūtininė aorta.

Taip pat galima atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT): šis tyrimas leidžia matyti judančius širdies vožtuvų ir kamerų bei kraujo tėkmės aorta vaizdus. Tačiau šiam tyrimui atlikti gali prireikti daugiau laiko nei įprastam kompiuterinės tomografijos tyrimui, todėl jis rečiau atliekamas skubiais atvejais.

Gydymas

Aortos disekcijos gydymas priklauso nuo vietos, kurioje aorta įplyšta. A tipo aortos disekcijos atveju (t. y. kai ji apima pirmąją aortos dalį, esančią netoli širdies) būtina nedelsiant atlikti operaciją. B tipo aortos atsisluoksniavimą reikia skubiai operuoti, jei dėl atsisluoksniavimo nutrūksta kraujo tekėjimas į gyvybiškai svarbius organus, įskaitant inkstus, žarnyną, kojas ar net nugaros smegenis.

A tipo aortos disekcija

• Chirurginis gydymas. Chirurgai pašalina kuo didesnę atsisluoksniavusios aortos dalį ir sustabdo kraujo pratekėjimą į aortos sienelę. Sintetinis vamzdelis (transplantatas) yra naudojamas aortos rekonstrukcijai (atkūrimui). Aortos vožtuvas, nesandarus dėl pažeistos aortos, gali būti pakeistas tos pačios operacijos metu. Naujas vožtuvas įstatomas į transplantatą.
• Papildomai skiriami vaistai, mažinantys širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, kurie gali neleisti aortos disekcijai paūmėti. Jie gali būti skiriami A tipo aortos disekcija sergantiems žmonėms arteriniam kraujospūdžiui kontroliuoti prieš operaciją.

B tipo aortos disekcija

• Gali būti skiriami tie patys vaistai, kuriais gydoma A tipo aortos disekcija. Šiuo atveju chirurginio gydymo gali ir neprireikti.
• Chirurginis gydymas. Procedūra panaši į A tipo aortos disekcijos koregavimą, tačiau B tipo aortos disekcijai gydyti į aortą gali būti dedami stentai – maži vielos tinklelio vamzdeliai, kurie pašalina disekciją.

Kiekvienam aortos disekciją išgyvenusiam asmeniui, net jei jam nebuvo atlikta operacija, reikia reguliariai (dažniausiai kas 2–3 mėnesius) atlikti apžiūrą. Išsaugant tyrimų vaizdus galima užfiksuoti pokyčius, į kuriuos vėliau galima saugiai ir laiku reaguoti.

Kraujospūdžiui ir širdies susitraukimų dažniui kontroliuoti gali būti paskirti vaistai nuo kraujospūdžio, dažniausiai beta adrenoblokatoriai, kurie kartu mažina ir širdies susitraukimų dažnį. Šiuos vaistus gali tekti vaistus vartoti visą gyvenimą. Kartais gali prireikti daugiau nei vieno vaisto nuo padidėjusio arterinio kraujospūdžio.

Gali būti skatinami aerobiniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ar plaukimas. Tačiau reikėtų vengti intensyvios fizinės veiklos, tokios kaip sunkių svorių kilnojimas, kuris gali padidinti arterinį kraujospūdį ir sukelti papildomą aortos apkrovą.

Profilaktika

Daugelio veiksnių, didinančių aortos disekcijos riziką, neįmanoma pakeisti, pavyzdžiui, įgimtų tam tikrų širdies ligų, jungiamojo audinio sutrikimų ar genetinių veiksnių, susijusių su aortos disekcija šeimoje. Kaip ir daugelio kitų medicininių ligų ir būklių atveju, kai kuriuos rizikos veiksnius galima sumažinti:

• Sumažinti didelį kraujospūdį, keičiant gyvenseną, vartojant vaistus ir taikant kitas sveikatos priežiūros specialistų rekomenduotas priemones.
• Mesti rūkyti.
• Palaikyti normalų kūno svorį.
• Reguliariai mankštintis.
• Svarbu, kad aortos disekciją patyrusio asmens pirmosios eilės giminaičiai būtų tikrinami dėl aortos ligos rizikos. Jie gali būti atidžiai stebimi ir gydomi, kol dar neįvyko aortos disekcija.